Trečiadienį deryboms dėl diplomatinių santykių normalizavimo į Lietuvą atvyko kinų delegacija.

Pirmiausia, tą pačią dieną, ji susitiko su už tai pasisakančios parlamentinės grupės nariais. O ketvirtadienį – su užsienio reikalų ministerijos diplomatais.

Ministras Kęstutis Budrys pastarųjų pokalbių nelaiko išskirtiniais, sako, kad po jų nebus konkrečių sprendimų. „Kaip ir sakiau, rengiame įvairias opcijas, variantus, galimybes, ką mes galėtume padaryti, kaip tai galėtų būti įgyvendinama“, – kalbėjo ministras.

Reaguodamas į grupės parlamentarų susitikimą su kinais, jis sakė, kad tiek prieš šį, tiek prieš ankstesnį susitikimą su Kinijos atstovais, parlamentarams pasakęs, kad tokie pokalbiai nepadeda.

[[ge:lrytas:lrytas:44902395]]

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėta, ką gi seimūnai aptarė su kinais ir kodėl dėl to keliamas skandalas.

Laidoje dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai – socialdemokratas Linas Balsys ir susitikime su kinų delegacija dalyvavęs „aušrietis“ Karolis Neimantas.

[[ge:lrytas:lrytas:44905267]][[ge:lrytas:lrytas:44908389]][[ge:lrytas:lrytas:44910864]][[ge:lrytas:lrytas:44931141]][[ge:lrytas:lrytas:44932257]]

Problema – išpūsta

Susitikime nedalyvavęs socialdemokratas Linas Balsys sakė, kad, jo nuomone, Taivano ir Kinijos problema yra pernelyg išpūsta.

[[ge:lrytas:lrytas:44933117]]

„Degančios problemos, kurią reiktų viską metus spręsti, nėra. Su kinų diplomatais jokiame politiniame lygmenyje nevyko jokių susitikimų, vyko tiktai diplomatiniame lygmenyje. Tai, kad dalis parlamentarų iš vadinamosios Kinijos grupės Lietuvos Seime susitiko, tai visiškai nesuteikia tiems politikams nei mandato kalbėti Lietuvos arba Seimo vardu, nei kokio nors politinio lygmens.

Noriu pabrėžti, kad tai, kas vyko Užsienio reikalų ministerijos diplomatų susitikime, yra darbiniai pokalbiai ir jie kaip vyko, taip ir vyksta. Dar liepos mėnesį mes turėjom ataskaitą užsienio reikalų komitete, ką daro ir kaip daro mūsų diplomatai. Galbūt turėsime ataskaitą ir apie šį susitikimą. Tačiau jokio politinio lygmens šiam susitikimui nėra, nes nėra jokios būtinybės. Šiuo metu kelti šitą klausimą – tai yra savotiškai kiršinti Lietuvos vidaus politiką, savotiškai kenkti artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje. Nes tai gali pradėti skambėti taip, lyg pirmininkaujanti šalis turi kažkokių problemų su Kinija ar panašiai.

Problemų mes neturime. Turime situaciją, kai kinai patys 2021 metais sumažino savo diplomatinį atstovavimą Lietuvoje. Taip ir yra. Kinai nelegaliai pradėjo taikyti sankcijas Lietuvos prekėms ir Lietuvos pramonei. Lietuva kreipėsi į Europos Sąjungą ir Europos Sąjunga mus apgynė. Ir šiuo metu galima sakyti, kad praktiškai tiek prekių mainai su Kinija, tiek mūsų eksportas, kuris yra, tiesa, labai nedidukas, vos pusė procento, tiek importas iš Kinijos, kuris yra gerokai didesnis, atsistatė iki tokio, koks buvo prieš 2021 metų Kinijos poelgį. Mes ir toliau aktyviai veikiame per Europos Sąjungą. Kinai yra sankcionavę vieną iš Lietuvos įmonių kaip vieną iš Europos Sąjungos, o ne kaip Lietuvos įmonę. Čia kalbu apie lazerių technologijų įmonę. Šiuo klausimu Lietuva irgi yra ginama Europos komisijos, taip kad aš nematau jokio poreikio kažką čia daryti.

Taip, tai įrašyta Vyriausybės programoje ir sakoma, kad šita grupė Lietuvos parlamentarų padeda Lietuvos vyriausybei įgyvendinti siekį atstatyti diplomatinio atstovavimo lygį iki kitų Europos Sąjungos šalių lygio. Bet niekas tų mūsų parlamentarų neįpareigojo. Vyriausybė jų neprašo to daryti. Vyriausybė turi savo programą. Tas punktas įrašytas programoje ir tiek ministras Budrys, tiek premjeras Sinkevičius yra patvirtinę, kad čia yra šios kadencijos uždavinys, bet ne joks degantis prioritetas, kuriam reiktų sutelkti Seimo ir diplomatų pajėgas ir bandyti gerinti santykius su Kinija“, – sakė L. Balsys.

Grupėje, kuri susitiko su Kinijos atstovais, dalyvavo keturi parlamentarai – Karolis Neimantas, Ignas Vėgėlė, Rimas Jankūnas ir Vitalijus Šeršniovas. Valdančiųjų atstovas, demokratas Algirdas Butkevičius apsisuko pamatęs žurnalistus. Artūras Zuokas iš Mišrios frakcijos iš lifto taip ir neišlipo. Grupėje yra ir socialdemokratas Tadas Barauskas, kuris išvis nedalyvavo. Paklaustas, ar pastarajam buvo liepta socialdemokratų to nedaryti, L. Balsys tikino negirdėjęs, kad socialdemokratų kolegai būtų kas nors liepta. „Jis apskritai, mano supratimu, toje grupėje kaip ir nedalyvauja“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44907247]]

Neturi jokių įgaliojimų

Pasak L. Balsio, jo kolegos iš Seimo Užsienio reikalų komiteto K. Neimantas, nei I. Vėgėlė, nei R. Jankūnas neturi jokių įgaliojimų ar mandatų.

„Kai kolega I. Vėgelė su kolega R. Jankūnu važiavo į Briuselį susitikti su kinų diplomatais, ten jie važiavo be Seimo valdybos pritarimo už savo lėšas ir neatstovavo nei Lietuvai, nei Seimui.

Aš nežinau, kam jie ten atstovavo, bet turbūt patys asmeniškai sau, ir grįžę dabar tiesiog iš to kraunasi politinį kapitalą. Galbūt ruošiasi rinkimams, kaip ponas A. Zuokas, bet čia reikia žiūrėti vidinių Lietuvos politikos priežasčių, o ne kokių nors subjektyvių užsienio politikos problemų“, – sakė L. Balsys.

Mįslingas K. Skrebio pasirodymas

Nemažai klausimų sukėlė tai, kad kinų delegaciją į salę lydėjo vienas iš OPT TV laidų vedėjų Kęstutis Skrebys, kuris yra ir R. Jankūno patarėjas Seime. „Aš mačiau tą žmogų, kuris lydėjo, žinau, kas jis toks yra. Ką aš galiu pasakyti? Tai turbūt irgi atspindi tam tikrą visuomenės dalį, kurios pažiūros yra gana žinomos“, – nedaugžodžiavo L. Balsys.

Jis spėja, kad K. Skrebys kaip Seimo nario R. Jankūno patarėjas galėjo būti paprašytas svečius palydėti. „Bet čia aš nežinau, negaliu už juos kalbėti“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44933121]]

Susitikime dalyvavęs K. Neimantas paaiškino, kad pakviesti K. Skrebį buvo laikinosios grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“ pirmininko I. Vėgėlės idėja.

„Taip, Kęstutis dalyvavo. Tas sprendimas yra būtent grupės pirmininko Igno – kaip ir įvardinom garsiai, jis yra Rimo Jono Jankūno patarėjas. Patarėjai turi galimybes ir teises dalyvauti susitikimuose. Patarėjai netgi turi teises atstovauti Seimo nariui, tą mes esam ne kartą turėję ir tam tikruose komitetuose, ir susitikimuose su kitais užsienio delegacijų atstovais, kuomet ateina patarėjai ir atstovauja būtent Seimo nariui. Aš įsivaizduoju, tokia pozicija ir buvo.

Aš pats pamatęs Kęstutį pasisveikinau su juo ir paklausiau, kokiais vėjais jis atsirado čia Seime. Jis mane ir informavo, kad buvo paprašytas pasitikti ir palydėti kinų delegaciją į susitikimą“, – aiškino K. Neimantas.

Atlydėjęs kinų delegaciją K. Skrebys pasiliko susitikime. K. Neimantui ta aplinkybė neužkliuvo. „Mūsų visas grupės veikimas yra labai atviras ir mes nieko neslepiame. Visi susitikimai, visos delegacijos, visas bendravimas yra oficialiai pristatomas tiek Seimo valdybai, tiek Seimo pirmininkui, tiek Užsienio reikalų ministerijai. Mes žaidžiame šitą politinį žaidimą atviromis kortomis ir nieko neslepiame, mes komunikuojame, bendraujame su Užsienio reikalų ministerija. Aš turėjau pokalbius Užsienio reikalų ministerija vakar po pokalbio ir mūsų santykis yra šiltas ir artimas, mes dirbame Lietuvos labui ir siekiame bendro tikslo“, – sakė K. Neimantas.

Jis sakė iš dalies informavęs Užsienio reikalų ministeriją apie tai, koks buvo susitikimo turinys. „Iš dalies taip. Mes apie visą susitikimą nešnekėjome, bet daugmaž šnekėjome apie nuotaikas. Kadangi Užsienio reikalų ministerija turi darbinių susitikimų šiandien su ta pačia delegacija, jie norėjo išgirsti, kuo tikėtis, kokia ta nuotaika, su kokia emocija jie yra atvykę ir panašiai. Tokiu dalykiniu pokalbiu pasišnekėjome su atsakingais ministerijos asmenimis“, – pasakojo parlamentaras.

[[ge:lrytas:lrytas:44933130]]

Pasakė, kam mano atstovaujantys

K. Neimantas nesutinka su nuomone, kad jų parlamentinė grupė Lietuvai neatstovauja, tiktai sau kraunasi politinį kapitalą. „Mes ir atstovaujame Lietuvai, – tikino jis. – Pirmiausia, jeigu pasižiūrėsime mano asmeninę komunikaciją, kuri matoma ir mano Seimo nario „Facebook“ puslapyje – dar vasario mėnesį aš esu pateikęs nemažai statistikos apie santykius tarp Lietuvos ir Taivano, tarp Taivano ir Rusijos ir kitą informaciją.

Būtent aš buvau vienas iš pirmųjų asmenų, pradėjusių kelti klausimą dėl Taivano atstovybės buvimo Lietuvoje, jos legitimumo. Ir ne dėl to, kad aš esu prieš Taivaną. <...> Bet man kyla klausimų dėl Lietuvos nacionalinio intereso. Mes būtent ir atstovaujame nacionaliniam interesui. <...> Tikslas – atstatyti su Kinija normalius santykius, kokius turi visa Europos Sąjunga ir praktiškai visas pasaulis.“

Jis sakė, kad su Kinijos delegacija buvo kalbamasi ne tiek Lietuvos, kiek parlamentarų vardu.

„Mes su Kinijos delegacija pirmiausia aptarėme temperatūrą šalyse, kokie įvykiai vyksta Lietuvoje, nuo ko tas prasidėjo, kas buvo sprendimų priėmėjai, kas sekė po to, kokią mes dabar turime jautrią situaciją dėl tų nutekintų laiškų iš Užsienio reikalų ministerijos Taivano atstovybei. Mes diskutavome, ar tai galėtų turėti teigiamą poveikį deryboms tarp Lietuvos ir Kinijos, ar tai galėtų turėti kaip tik neigiamą poveikį ir gali atstumti.

Taip pat Kinija ir jos atstovai dalinosi informacija, kaip visa tai mato jie, kaip mato tai piliečiai, kaip yra pateikiama šalyje, koks yra bendras požiūris į valstybes, valstybingumą, į tą pačią Lietuvą, kuri šiuo atveju yra vienintelė ir išskirtinė pasaulyje tiek Kinijos vidaus politikoje, tiek su Taivano atstovybe, antros tokios pasaulyje nėra. Tos pačios Jungtinės Amerikos Valstijos turi Taipėjaus atstovybes. Dėl vidinės geopolitikos ir Kinijos vidinės konstitucijos tai yra jiems jautrus klausimas, dėl to kinai yra išsižeidę dėl tokių Lietuvos veiksmų“, – sakė K. Neimantas.

[[ge:lrytas:lrytas:44933123]]

Emocijos – teigiamos

Kas laukia santykių su Kinija, jeigu Taivano atstovybės pavadinimas nebus pakeistas, parlamentaras sakė apie tai nekalbėjęs.

„Mes neturime mandato vesti derybas ir nebandome vesti derybų šituo klausimu. Kaip ir bet kuri tarpparlamentinių ryšių grupė, kuri yra įkurta Seime su bet kuria valstybe, turime legitimią teisę bendrauti su tos šalies diplomatais ir vykdyti santykius, kurti tinklą ir dalintis situacija. Mes padedame surinkti tam tikrą informaciją ir ją tikrai dalinamės su atitinkamomis institucijomis Lietuvoje“, – aiškino K. Neimantas.

Dėl nutekinto dokumento, atskleidžiančio, kad Lietuva prašė taivaniečių pasikeisti atstovybės pavadinimą, kinai emocijų neišsakė, bet parlamentaras sakė pastebėjęs, jog bendrai emocijos buvo teigiamos.

„Teigiamos emocijos pirmiausia dėl mūsų grupės įkūrimo ir to, kad šitie procesai inicijuojami. Jie taipogi teigiamai žiūri yra tai, kad Užsienio reikalų ministerija bendrauja tiek su Kinija, tiek su Taivanu dėl Taivano-Taipėjaus klausimo, kas toliau gali iš to išsirutulioti.

Jie mums nepasakė, ko jie tikisi ir kokie jų yra reikalavimai Lietuvos valstybei. Mes kaip tik ir nesistengėme ištraukti iš jų to žodžio, nes tai būtų galbūt ne visiškai teisinga pozicija.

Svarbu paminėti, kad atvykęs atstovas iš beveik pusantro milijardo gyventojų turinčios valstybės Užsienio reikalų ministerijos yra būtent tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas. Pats direktorius yra vienas asmuo visam pasauliui, ir šitam atvykusiam į Lietuvą asmeniui priklauso bendradarbiavimas su Prancūzija, su Vokietija, su visomis Šiaurės valstybėmis ir visomis Baltijos valstybėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:44933135]]

Jie išreiškė apmaudą visų pirma dėl to, kad tai trunka jau penkerius metus ir jiems iš esmės nėra priimtina, kad šita situacija yra tiek užsitęsusi, jų tikslas nėra turėti blogus santykius su Lietuva. Kaip tik jie įvardino, kad norėtų turėti gerus santykius, kaip turi su ta pačia Vokietija, Prancūzija, kurios turi prekybinius santykius su ta pačia Kinija“, – kalbėjo susitikime dalyvavęs parlamentaras.

Pasak K. Neimanto, Užsienio reikalų ministerija puikiai žino, ką jie turėtų padaryti normalizuojant santykius su Kinija. „Ir aš paliksiu šitą komunikaciją Užsienio reikalų ministerijai“, – sakė jis.

Kalbėjo ir apie Rusiją

„Mes šnekėjome apie kontekstą su Rusija kaip valstybe, apie situaciją Ukrainoje. Kinija, skirtingai nei kitos valstybės, nėra ilgus dešimtmečius vykdžiusi kokios nors ekspansijos ar karinės veiklos nei prieš vieną šalį. Jie įvardino, kad jų tikslas nėra konfrontuoti ir veltis į tiesioginius karinius veiksmus nė su viena iš valstybių.

Paminėjo santykį su Rusija, įvardindami, kad tai yra jų ekonominis partneris, ir įvardino tai, kad iš esmės mes esame vienoje Rusijos sienoje iš Vakarų, o jie [Kinija – red.] – kaimynai iš Rytų.

Jis taip pat įvardino, kad su Rusija prekiauja ir Lietuva. Lietuvos prekybiniai santykiai su Rusija 2025 metais sudarė beveik 800 milijonų eurų. Nėra nė vienos Europos Sąjungos valstybės, kuri neprekiautų su Rusija. Ir toks įdomus dalykas, kad Europos Sąjunga eksportuoja į Rusiją daugiau negu importuoja iš Rusijos. Vėlgi paminėta buvo ta pati Vokietija, Prancūzija“, – pasakojo K. Neimantas.

Jis sakė, jog susitikime nebandė moralizuoti Kinijai dėl vertybių.

„Nebandėme jiems moralizuoti ir aiškinti, nes ne toks mūsų tikslas ir principas, bet vertybininkams labai svarbu suprasti, kad Taivanas taip pat vykdo labai artimus prekybinius santykius su Rusija.

Jie nenutraukė prekybinių santykių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Prekybiniai santykiai sudaro nuo 4 iki 5 milijardų kiekvienais metais, iš kurių daugiau negu pusė yra naftos produktai, plius anglis, plius dujos ir plius metalai. Iš esmės Taivanas importuoja daugiau prekių iš Rusijos negu eksportuoja.

O eksportuoja Taivanas į Rusiją lygiai tas pačias antros paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos kare prieš Ukrainą“, – sakė aušrietis K. Neimantas.

[[ge:lrytas:lrytas:44933119]]

Taivanas į Lietuvą neinvestuoja

Pasak jo, mes neturime gadinti savo santykių su antra didžiausia pasaulio ekonomika, kai patys neturime visiškai jokių prekybinių santykių su Taivanu.

„Taivanas visiškai neinvestuoja į Lietuvos ekonomiką, kas buvo žadėta, ir nevykdo kitų pažadų, dėl kurių ir atsirado šitas pavadinimas dėl kelių žmonių asmeninio sprendimo.

Gal jūs galite pasakyti man, kas pasekė Lietuvos pavyzdžiu per šituos penkerius metus? Kur atsirado dar tokia panaši atstovybė ir toks bendradarbiavimas su Taivanu kitoje pasaulio vietoje?“ – retoriškai klausė K. Neimantas.

Ne šios vyriausybės klausimas

Vis dėlto po susitikimo jis sakė nemanantis, kad artimiausiu metu būtų įmanoma normalizuoti santykius su Kinija.

„Šitas klausimas tikrai yra nemažas ir jis yra jautrus. Nieko nėra bandoma skubinti nei iš mūsų grupės pusės, nei iš vyriausybės. Yra laikomasi normalių ir standartinių terminų ir procesų.

Bet šitas klausimas tikrai yra jautrus abiem valstybėms, taip pat ir Lietuvai, nes Lietuvos Užsienio reikalų ministerija vykdo stiprią savo diplomatinę ekspansiją į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną su Vietnamu, su kitomis valstybėmis, kur yra didžiulė Kinijos įtaka. Ir tai bus taip pat labai svarbus kompleksinis sprendimas, nes Kinija turės tikrai didelės įtakos mūsų diplomatinei ekspansijai į šį regioną“, – sakė K. Neimantas.

Parlamentaro nuomone, santykių su Kinija normalizavimas yra ne šių metų ir net ne šios vyriausybės klausimas. „Jeigu jiems pavyktų šį klausimą normalizuoti per šią vyriausybę, tarkime, per ateinančius dvejus metus, aš būčiau labai maloniai nustebęs ir tikrai galėčiau pasakyti, kad ministras atliko puikų darbą atstovaujant Lietuvos nacionaliniam interesui“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:44933418]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Kas iš tiesų vyko parlamentarų susitikime su Kinijos delegacija: pokalbiuose – ir Rusijos klausimas (1)