Rusijos karo nusikaltimų tyrime Lietuvoje – netikėtas posūkis ir 7 įtariamieji

„Iš viso septyni asmenys pripažinti įtariamaisiais“, – apie tyrimo dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje eigą komentavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Anot jos, iki šiol šiame tyrime Lietuvos pareigūnai susisiekė su daugiau kaip 6,7 tūkst. iš Ukrainos į Lietuvą atvykusių asmenų, daugiau kaip 490 asmenų apklausti kaip liudytojai, daugiau kaip 135 iš jų pripažinti nukentėjusiaisiais.

Kaip nurodė E. Martinonienė, šiame ikiteisminiame tyrime analizuojami įvairūs galimai padarytų nusikaltimų epizodai.

Pavyzdžiui, tiriant kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymą Mariupolyje, įtariamaisiais yra pripažinti trys asmenys, paskelbta jų paieška.

„Atliekant tyrimą dėl Lietuvos dokumentinių filmų kūrėjo Manto Kvedaravičiaus neteisėto sulaikymo, laisvės atėmimo ir nužudymo 2022 m. kovo mėn. Mariupolyje, nustatyta, kad su tuo susiję nepripažintos Donecko liaudies respublikos 1-ojo armijos korpuso 1-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados kariai“, – nurodė prokuratūros atstovė.

Kitas ikiteisminio tyrimo epizodas susijęs su 2022 m. Melitopolio karinio aerodromo teritorijoje veikusiu sulaikymo centru, kuriame, kaip įtariama, buvo kankinami Ukrainos civiliai, karo belaisviai, tarp kurių – ir Lietuvos pilietis.

„Dėl šio nusikaltimo trys Rusijos Federacijos Kaspijos flotilės 177-ojo atskiro Karo policijos būrio kariai pripažinti įtariamaisiais. Nustačius, kad vienas iš įtariamųjų yra pakliuvęs į nelaisvę, atlikus reikiamas teisines procedūras jis 2025 m. spalio 29 d. buvo Ukrainos perduotas Lietuvai ir šiuo metu yra suimtas“, – apie tyrimo epizodą informavo E. Martinonienė.

Prokuratūros duomenimis, ikiteisminio tyrimo dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje kontekste taip pat tiriamas 2024 m. birželį Pokrovsko miesto Donecko srityje įvykęs apšaudymas.

„Atliekant tyrimą dėl 2024 m. birželio 24 d. Pokrovsko miesto Donecko srityje apšaudymo, kurio metu buvo sužeisti 5 lietuviai, vienas kurių turi Vokietijos pilietybę, nustatyta, kad jo metu daugiau kaip 50 žmonių buvo sužeisti ir 5 žmonės žuvo po dviejų balistinių raketų smūgių“, – teigė E. Martinonienė.

Prokuratūros atstovė patvirtino, kad minėtame tyrime yra vertinami ir dronų incidentai Lietuvoje. Visgi kurie įvykiai, susiję su bepiločiais orlaiviais, ir kiek jų yra tiriami, E. Martinonienė neįvardijo.

„Šiame tyrime taip pat dokumentuojami įvykiai, susiję su į Lietuvos teritoriją įskridusiais kariniais bepiločiais orlaiviais (dronais) bei kiti įvykiai, kurie yra susiję su Ukrainoje vykstančiu kariniu konfliktu“, – tvirtino prokuratūros atstovė.

Kiek anksčiau prokuratūra buvo patvirtinusi, kad tyrime dėl galimų karo, agresijos nusikaltimų vertinami, kaip įtariama, bepiločių orlaivių incidentai, fiksuoti Lietuvoje kovą, gegužę, rugsėjį, spalį.

Kovo 23 d. naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone, prie Lavyso ežero, nukrito, kaip įtariama, ukrainiečių dronas. Manoma, kad šis dronas buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją.

Gegužės 17 d. pranešta, kad Utenos rajone rastas nukritęs ir sudužęs dronas. Orlaivyje tuomet rasta sprogstamųjų medžiagų, kurias pareigūnai neutralizavo incidento vietoje. Įtariama, kad tai buvo ukrainiečių karinis dronas.

Dar vienas galimo drono incidentas fiksuotas rugsėjo 15 d. Tada tarnybos pranešė, kad iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido dronas. NATO oro gynybos misiją atliekantys naikintuvai orlaivį numušė Kaišiadorių rajone. Vėliau patvirtinta, jog dronas turėjo sprogmenį.

Spalio 18 d. į Lietuvą galimai iš Lenkijos įskrido dronas, kuris nukrito ir sudužo Pasvalio rajone. Kaip įtariama, kritusio orlaivio, nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jo keleiviai nenukentėjo.

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dėstytoja, advokatė Inga Martinkutė teigė, kad prokuratūros atliekamą ikiteisminį tyrimą reikėtų vertinti pozityviai, jo metu surinkti įrodymai gali būti panaudoti nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose ilgalaikėje perspektyvoje.

„Tyrimas yra teisėtas ir reikalingas, jis turi būti vykdomas pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės reikalavimus. Jo metu teisėtai surinkti įrodymai bus naudojami tarptautiniuose teismuose ir tribunoluose, kurie vertins Rusijos ir jos atstovų veiksmus. Galbūt nusikaltimų konstatavimas ir pasmerkimas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, bet ir tarptautinė bendruomenė, ir juristai dirba, kad atsakomybė būtų neišvengiama. Tiesiog tarptautiniame lygyje šie procesai užtrunka daug ilgiau nei mums įprastos nacionalinės bylos“, – Eltai komentavo I. Martinkutė.

Advokatė sutiko, kad gali susidaryti įspūdis, jog karo, agresijos ir kitus nusikaltimus galimai padariusius asmenis rasti ir patraukti atsakomybėn bus labai sunku. Tačiau ji pridūrė, jog yra ne vienas pavyzdys, kai tokie asmenys visgi būna nuteisiami.

„Nors dabar atrodo, kad nusikaltimus padariusius asmenis labai sunku surasti ir realiai nubausti, reikia prisiminti, kad tarptautinė teisė turėjo labai daug sėkmingų pavyzdžių, kuomet asmenys, padarę karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, buvo nuteisti. Optimizmo šiuo klausimu mums turėtų duoti Niurnbergo ir Tokijo tribunolų, Jugoslavijos, Ruandos, Siera Leonės, Kambodžos tarptautinių baudžiamųjų tribunolų pavyzdžiai“, – aiškino VU Teisės fakulteto dėstytoja.

Pašnekovės teigimu, nereikėtų manyti, jog šis tarptautinio pobūdžio ikiteisminis tyrimas tėra tik siekis konstatuoti faktus apie galimai Rusijos Ukrainoje padarytus nusikaltimus.

„Šis Lietuvos tyrimas tikrai nėra vien tik retorika, jis turi praktinę įrodymų surinkimo, išsaugojimo, faktų konstatavimo reikšmę. O jei bus surinkta pakankamai įrodymų ir byla prieš konkrečius asmenis bus perduota teismui, tuomet jis gali baigtis labai konkrečiu apkaltinamuoju nuosprendžiu“, – dėstė I. Martinkutė.

Prokuratūra anksčiau pranešė, kad 2022 m. kovo 1 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, agresijos, draudžiamų karo atakų ir kitų karo nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje.

Šį tyrimą šiuo metu atlieka jungtinė tyrimo grupė, kurią sudaro prokurorai, pareigūnai iš įvairių Europos šalių, JAV.

Pagrindinis tyrimo tikslas – rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į Lietuvą bei kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus bei visą kitą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudota patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Anot prokuratūros, prioritetinės Lietuvos tyrimo kryptys yra nusikalstami epizodai, kur yra nukentėję Lietuvos piliečiai, ir Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimo kryptys, susijusios su neteisėtais sulaikymo ir kankinimo centrais bei Ukrainos vaikų neteisėtu perkėlimu. Taip pat vienas iš prioritetų yra padėti Tarptautiniam agresijos nusikaltimų prieš Ukrainą baudžiamojo persekiojimo centrui (ICPA) surinkti ir paruošti įrodymus dėl karo agresijos nusikaltimų Specialiajam tribunolui dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.

Kaip Eltai teigė prokuratūros atstovė E. Martinonienė, atliekant šį tyrimą ir apklausiant liudytojus yra nustatyta ir daugiau nusikaltimų.

Anot jos, visi duomenys yra įkeliami į Eurojusto specialiai karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui fiksuoti sukurtą duomenų sistemą CICED, kuri prieinama ir kolegoms Ukrainoje bei kitų šalių teisėsaugoms institucijoms, kurios atlieka Ukrainoje vykdomų nusikaltimų tyrimus.