ELTA glaustai: mokytojų streikas, JAV karių dislokavimas ir naujos sankcijos Rusijai

ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 16 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvoje pirmadienį prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas, prie kurio prisijungė apie 4 tūkst. mokytojų iš 222 švietimo įstaigų. Švietimo ministerija teigia, kad kitų metų biudžete nėra lėšų pedagogų reikalaujamam atlyginimų didinimui.
Mokytojų streikas
Daugiau nuotraukų (3)
Tuo metu Lietuva Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) perdavė siūlymų paketą dėl nuolatinės amerikiečių karių bazės steigimo šalyje. Pabradėje pasitikti naujos rotacijos JAV kariai, o sustiprintą Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą nuspręsta pratęsti iki lapkričio pabaigos.
Verslo aktualijose – tarpmiestinių autobusų vežėjų nuogąstavimai dėl 50 proc. bilietų nuolaidos kompensavimo tvarkos, „Bolt“ ir pavėžėjų ginčas dėl tarifų bei diskusijos apie galimą „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimą.
Užsienio aktualijose – Kinijos ir Kremliaus pareiškimai apie trišalį susitikimą su JAV Šendžene, ES įvestos naujos sankcijos Rusijos asmenims ir įmonėms bei Maskvos reakcija į Talino sprendimą uždaryti sienos perėjimo punktus.

Lietuva vietoje migrantų mokės pinigus: „Tai geriausia išeitis“

LIETUVOS ĮVYKIAI
Prasidėjo neterminuotas švietimo įstaigų darbuotojų streikas. Pirmadienio ryto duomenimis, prie Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streiko jungiasi 222 švietimo įstaigos, streikuoja apie 4 tūkst. mokytojų. Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako gerbianti tokį jų sprendimą, bet ragina problemas spręsti dialogo būdu, o ne drastiškomis priemonėmis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia suprantanti streiką pradėjusios profsąjungos lūkestį dėl didesnių algų mokytojams, tačiau pabrėžia – resursų kitų metų valstybės biudžete tam nėra. Savo ruožtu šalies vadovas Gitanas Nausėda pabrėžia, jog galimi sprendimai dėl profesinės sąjungos keliamų reikalavimų turi būti priimami įvertinus valstybės finansines galimybes ir nedidinant valstybės biudžeto deficito. Tuo metu ketvirtadienį prie Seimo planuotas LŠDPS mitingas preliminariai perkeliamas į gruodžio 1 d. – tądien ketinama surengti bendrą kelių profesinių sąjungų protesto akciją.
Pabradėje pasitikti naujos rotacijos JAV kariai. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmadienį pasitikti į Lietuvą atvykę naujos rotacijos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai. Šįkart Lietuvoje dislokuoti JAV sausumos pajėgų 1-osios divizijos sunkusis ir inžinerijos batalionai. Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, nuolatinis JAV karių buvimas Lietuvoje yra svarbus šalies saugumo ir atgrasymo veiksnys. Naujosios rotacijos JAV kariai į Lietuvą atvyko su karine technika ir įranga. Sunkusis batalionas bus atsakingas už šarvuotąją žvalgybą, stebėjimą ir saugumo užtikrinimą, o inžinerijos batalionas rūpinsis sąjungininkų pajėgų mobilumu, ribos priešo judėjimą, prisidės prie karių ir karinės technikos apsaugos.
Lietuva perdavė siūlymų paketą dėl nuolatinės JAV karių bazės steigimo. Tai, kad Lietuva jau perdavė siūlymų paketą dėl nuolatinės JAV karių bazės steigimo pirmadienį LRT radijui patvirtino krašto apsaugos ministras R. Kaunas. Lietuvai perdavus siūlymų paketą dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo šalyje, prezidentas G. Nausėda teigia, kad valstybės siūlymai šiuo klausimu yra „labai rimti“. Pasak šalies vadovo, dabar vykstančių JAV karių rotacijų planas nėra vienkartinis, tokių rotacijų numatyta ir ateityje.
Iki lapkričio pabaigos pratęsiama sustiprinta sienos apsauga ties Kaliningradu. Krašto apsaugos ministras R. Kaunas teigė, kad nuspręsta iki lapkričio pabaigos pratęsti sustiprintą sienos apsaugą ties Kaliningrado sritimi. Ministras pabrėžė, kad Lietuva kiekvieną kartą reaguoja į Rusijos provokacinius veiksmus. R. Kaunas savo ruožtu ragino Kremlių neeskaluoti situacijos. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmeta galimybės, kad sustiprinta sienos apsauga ties Kaliningrado sritimi bus pratęsta ir po lapkričio pabaigos. Tuo metu Estijai nusprendus uždaryti sieną su Rusija, M. Katelynas teigė, kad Lietuvoje toks sprendimas šiuo metu aktyviai nesvarstomas. Visgi, anot ministro, pasikeitus saugumo situacijai, šis klausimas galėtų būti svarstomas iš naujo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Tarpmiestinių autobusų vežėjai teigiamai vertina įvestą 50 proc. bilietų nuolaidą, tačiau nuogąstauja dėl kompensacijų skaičiavimo tvarkos. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigia, kad kompensuojant pagal rugsėjo 1-ąją galiojusias kainas, o keleiviams taikant nuolaidą nuo dabartinių, dalį skirtumo gali tekti padengti patiems vežėjams. Pasak jo, kai kurie vežėjai bilietus po rugsėjo 1-osios brangino dėl išaugusių sąnaudų, todėl nuo kiekvieno tokio bilieto gali negauti visos priklausančios kompensacijos. Be to, dėl vėliau autobusams pritaikytos lengvatos dalis keleivių maršrutuose, kuriais kursuoja ir traukiniai, jau persėdo į geležinkelių transportą. G. Nakutis prognozuoja, kad nuolaida autobusų keleivių srautus galėtų padidinti 10–12 proc., tačiau tikrąjį jos poveikį bus galima įvertinti po Naujųjų metų. Lengvata galios iki 2026 metų pabaigos, o jos įgyvendinimas valstybei, pradėjus ją taikyti lapkričio viduryje, kainuos apie 2,8 mln. eurų.
Robertas Kaunas teigia, jog Lietuva rengia gynybos pramonės įmonių apsaugos planą. Pasak krašto apsaugos ministro, dėl priemonių šiuo metu deramasi su pramonininkais, o valstybė tikisi, kad prie objektų apsaugos prisidės ir pats verslas. Ministras teigia, kad įmonės sutelktos keliose strategiškai svarbiose vietose, todėl ieškoma tinkamiausių būdų užtikrinti jų saugumą.
„Bolt“ teigia, kad didinant pavėžėjimo tarifus dalis keleivių paslaugomis naudotųsi rečiau, todėl mažėtų ir vairuotojų pajamos. Bendrovės pavėžėjimo paslaugos vadovė Lietuvoje Adelė Lasionytė sako, kad kelionių kainos nustatomos pagal atstumą, trukmę, eismo sąlygas, keleivių paklausą ir vairuotojų pasiūlą. Tuo metu iniciatyvos „Orus atlygis“ atstovai reikalauja skaidrių ir nemažinamų tarifų, įskaitant minimalią 5 eurų kainą už pirmuosius tris kilometrus, ir praėjusią savaitę dėl to surengė nedarbo protestą. A. Lasionytės teigimu, bendrovė siekia išlaikyti balansą tarp vairuotojų pajamų ir keleiviams prieinamų kainų, o jų uždarbį skatina didesnis užsakymų skaičius. Protesto organizatoriai įspėja, kad nesulaukę pokyčių gali tęsti nedarbo akcijas ir kreiptis į įstatymų leidėjus dėl vairuotojų darbo sąlygų bei atlygio reguliavimo.
Spaudos konferencija dėl kuro kainų, Marius DUBNIKOVAS, Emilis CICĖNAS, Kristina ČEREDNIČENKAITĖ, Jurgis POLUJANSKAS, Erikas MILIUKAS.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
Spaudos konferencija dėl kuro kainų, Marius DUBNIKOVAS, Emilis CICĖNAS, Kristina ČEREDNIČENKAITĖ, Jurgis POLUJANSKAS, Erikas MILIUKAS.
V.Skaraičio nuotr.
Marius Dubnikovas siūlymus papildomai apmokestinti „Orlen Lietuva“ viršpelnį vadina reketu. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento teigimu, toks mokestis pažeistų vienodų verslo sąlygų principą ir galėtų atbaidyti užsienio investuotojus. Jis pabrėžia, kad daugiau uždirbančios įmonės ir taip sumoka daugiau pelno mokesčio, todėl papildomas apmokestinimas būtų nepagrįstas. Vyriausybė šiuo metu vertina energetikos įmonių pelno pokyčius ir rengia siūlymus dėl galimo viršpelnių apmokestinimo.
Nuo lapkričio supaprastinus maisto papildų notifikavimo tvarką, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) daugiau dėmesio skirs jų sudėties ir saugos vertinimui. Tarnybos atstovė Rita Beliauskienė teigia, kad atsisakius dalies administracinių procedūrų bus mažinama biurokratinė našta ir daugiau išteklių skiriama draudžiamoms medžiagoms nustatyti. Nuo lapkričio 1 dienos notifikavimo metu nebevertinamas Lietuvoje gaminamų ir iš Europos Sąjungos (ES) įvežamų papildų ženklinimas, o importuotojams iš trečiųjų šalių nebereikia pateikti laboratorinio tyrimo protokolo su nurodytu metodu. Vis dėlto verslui išlieka pareiga užtikrinti produktų saugą ir tinkamą ženklinimą.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Migracijos komisija pritarė vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno siūlymui sumokėti finansinį įnašą į Europos sąjungos (ES) solidarumo fondą ir kitąmet nepriimti į šalį nė vieno migranto. Šiam sprendimui dar turės pritarti Vyriausybė, taip pat Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai. M. Katelynas teigė, kad šiuo metu kol kas nėra žinoma, kokią sumą Lietuva sumokėtų į ES solidarumo fondą. ES solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Valstybės gali rinktis, ar ketina sumokėti įnašą, ar priimti migrantus į šalį.
Partija „Nemuno aušra“ apskundė teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą metams sustabdyti valstybės biudžeto dotacijų skyrimą politinei jėgai. „Aušriečių“ vertinimu, toks komisijos sprendimas kelia abejonių dėl taikomų sankcijų proporcingumo, VRK nešališkumo ir vienodų politinės konkurencijos sąlygų užtikrinimo. Sprendimas neskirti biudžeto asignavimų „Nemuno aušrai“ priimtas, atsižvelgus į anksčiau komisijos nustatytus šiurkščius įstatymų pažeidimus, susijusius su neteisėtu 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinių kampanijų finansavimu.
Generalinė prokuratūra pagal Prokurorų profesinės sąjungos pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį buvusiam generalinės prokurorės pavaduotojui Gintui Ivanauskui dėl galimo piktnaudžiavimo ir trukdymo profesinės sąjungos veiklai. Pareiškėjos Prokuratūros profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys Eltą informavo, kad šis nutarimas bus skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras G. Ivanauskas Eltai atsiuntė išsamų komentarą apie profesinės sąjungos pareiškime keltus klausimus. G. Ivanauskas sako, kad nėra grasinęs Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui J. Rėksniui.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai šią savaitę Šendžene vyksiančiame pirmajame trišaliame aukščiausiojo lygio susitikime aptars „taiką pasaulyje“, pranešė Pekinas, patvirtinęs, kad susitikimas įvyks. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį turėtų susitikti šiame Pietų Kinijos mieste, Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose. Kinija kol kas pateikė nedaug informacijos apie tai, ką aptars trys lyderiai, tačiau nurodė, kad jie „išsamiai pasikeis nuomonėmis apie taikos pasaulyje užtikrinimą ir strateginio stabilumo skatinimą didžiųjų valstybių santykiuose“.
Aukščiausi Kinijos ir JAV diplomatai anksčiau aptarė galimybę, kad trišalėse derybose galėtų būti iškeltas jautrus branduolinio nusiginklavimo klausimas, tačiau Pekinas seniai laikosi pozicijos, kad prieš jam sutinkant pradėti derybas dėl savo branduolinio arsenalo, JAV ir Rusija turėtų sumažinti savo didžiulius branduolinių ginklų arsenalus. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad šio susitikimo „reikšmę ir simboliką sunku pervertinti“. JAV pareigūnų teigimu, D. Trumpas nori aptarti branduolinių ginklų arsenalų mažinimą ir ketina iškelti JAV karo su Iranu klausimą, tačiau neplanuojama, kad jis kalbės apie Rusijos karą Ukrainoje.
Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė sprendimą taikyti papildomas ribojamąsias priemones 12 asmenų ir 101 subjektui, veikiantiems pagrindiniuose Rusijos ekonomikos sektoriuose ir remiantiems Rusijos šešėlinį laivyną. Sankcijos įvestos ir turtingiausiai Rusijos moteriai, internetinės prekybos milžino „Wildberries“ vadovei Tatjanai Kim, kurios turtas vertinamas apie 7,3 mlrd. eurų. Jai pritaikytas turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas. Tarp kitų subjektų, kuriems pritaikytos sankcijos, atsidūrė ir svarbus naftos terminalas antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. ES į juodąjį sąrašą taip pat įtraukė Jungtinių Arabų Emyratų, Kinijos, Seišelių ir Omano įmones, siejamas su Rusijos naftos pirkimu iš vadinamojo „šešėlinio laivyno“, kurį sudaro senstantys tanklaiviai.
Maskva neigė esanti atsakinga už diversijas, dėl kurių Estija nusprendė uždaryti sieną su Rusija, ir užsiminė, kad šis sprendimas atsigręš prieš patį Taliną. Estija sekmadienį paskelbė uždaranti pasienio su Rusija kontrolės punktus, prieš tai pranešusi, kad užkirto kelią Rusijos karinės žvalgybos GRU mėginimui padegti dronų gamyklą. Talinas pranešė, kad sienos perėjimo punktai bus uždaryti gruodžio 1 dieną. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, esą Estijos kaltinimai „visiškai nepagrįsti“ ir negali būti vertinami rimtai. Jis pridūrė, kad „sienų statymas (...) nieko gero neatnešė tiems, kurie jas statė“. Nuo karo Ukrainoje pradžios kelios Europos Sąjungos (ES) šalys ne kartą kaltino Rusiją rengiant diversijas. Daugelis tai vertina kaip vadinamojo hibridinio karo sustiprėjimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.