Kartu jis pabrėžia, jog galimi sprendimai dėl profesinės sąjungos keliamų reikalavimų turi būti priimami įvertinus valstybės finansines galimybes ir nedidinant valstybės biudžeto deficito.
„Valdžios institucijos privalo kalbėtis su mokytojais, statutiniais pareigūnais ir kitomis visuomenės grupėmis. Tokie dalykai neorganizuojami (šiaip sau – ELTA). Jie organizuojami tada, kada skauda. Ir kuomet skauda, kuomet norima tam tikro valdžios institucijų dėmesio, tas dėmesys privalo būti suteiktas“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį teigė G. Nausėda.
„Patys sprendimai nėra lengvi. Mes puikiai suprantame, kokioje finansinėje situacijoje dabar esame. Tai nėra jokia išimtinė situacija, nes aš susipažinau ir su Latvijos, Estijos, Lenkijos įsipareigojimais, ir juos įgyvendinti taip pat yra nepaprastai sudėtinga. Biudžeto deficitas planuojamas netgi gerokai didesnis kaimyninėse valstybėse negu Lietuvoje. Tačiau, grįžtant prie mokytojų, manau, kad jeigu vis dėlto būtų ieškoma sprendimų ir mėginama atsižvelgti į mokytojų reikalavimus, taip pat reikėtų surasti ir būdus, kokių lėšų sąskaita mes tuos reikalavimus įvykdysime. Būtų svarbu, kad šitų reikalavimų įvykdymas dar labiau nepadidintų biudžeto deficito. Man tai yra kertinis dalykas, bet kalbėtis reikia ir sprendimų ieškoti reikia“, – pabrėžė jis.
Skandalo sūkuryje atsidūrusi M. Platūkienė – apie problemos sprendimus: turėtų mane sugrąžinti į darbą
Kaip skelbė ELTA, neradus sutarimo dėl mokytojų algų, LŠDPS pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką. Ryto duomenimis prie jo prisijungė 222 švietimo įstaigos. Dalyje švietimo įstaigų streiko metu bus nutraukiamas ugdymo procesas – dalis mokytojų nepasirodys darbe.
Pasak švietimo profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, pedagogai tikisi, kad Vyriausybė reaguos ir greitai imsis spręsti mokytojų darbo užmokesčio klausimų.
Susiję straipsniai
LŠDPS reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Pasak A. Navicko, kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia.
Tiesa, su profsąjunga ketvirtadienį susitikusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, jog nepavyks įgyvendinti jų keliamo lūkesčio dėl didesnio pedagogų darbo užmokesčio augimo.
Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį teigė nematantis galimybių rasti kompromisą su streiką planuojančia profesine sąjunga. Anot Vyriausybės vadovo, valstybės finansinės galimybės neleidžia skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams didinti.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Gitanas NausėdaLietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS)Vyriausybė
Rodyti daugiau žymių



