Pereiti į turinį

Kodėl Jėzaus skulptūra brito rankose dužo į šipulius? Kunigas atsakė, kur ir už kiek pirko, pasisakė ir skulptorė (4)

Praėjusią savaitę nutikęs incidentas, kai Jungtinės Karalystės pilietis, kaip įtariama, Vilniaus centre nuplėšė ir sudaužė Jėzaus skulptūrą, jau spėjo garsiai nuskambėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Visgi po įvykio viešojoje erdvėje iškilo dar vienas klausimas, šįkart – apie religinių dirbinių šalies bažnyčiose kokybę.
Praėjusią savaitę nutikęs incidentas, kai Jungtinės Karalystės pilietis, kaip įtariama, Vilniaus centre nuplėšė ir sudaužė Jėzaus skulptūrą, jau spėjo garsiai nuskambėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Visgi po įvykio viešojoje erdvėje iškilo dar vienas klausimas, šįkart – apie religinių dirbinių šalies bažnyčiose kokybę.
Daugiau nuotraukų (7)
Socialiniuose tinkluose netruko atsirasti pamąstymų, iš ko buvo pagaminta aukso spalvos Jėzaus skulptūra Dievo Gailestingumo šventovės kieme, jeigu ši vos po kelių sekundžių sutrupėjo ją galimai nuplėšusio brito rankose. Pažvelgus į paviešintą vaizdo įrašą nesunku suprasti, jog skulptūra buvo labai lengva, tuščiavidurė.
Dievo Gailestingumo šventovės vicerektorius, kunigas Elijas Anatolijus Markauskas portalui Lrytas daugiau papasakojo, kur, kada ir už kiek šventovė įsigijo dabar jau suniokotą Jėzaus skulptūrą. Paaiškėjo, kad tai – už 2000 eurų Varšuvoje pirktas dirbinys. Kunigas pripažino, kad didelės materialinės vertės jis iš tiesų neturėjo, tačiau visai kitas klausimas – religinė reikšmė. Jau diskutuojama, kuo reikės pakeisti sudaužytą svarbų simbolį.
„Gal reikėtų apmąstyti, kad skulptūra būtų tvaresnė, tvirtesnė, labiau pritaikyti prie viso stiliaus. Galvojome iki Advento pradžios tai padaryti, bet dabar galvojame, kad paliksime laiko, jog aptartume su mūsų menininkais, architektais, kad visi pasakytų savo nuomonę, kas ten turėtų būti, kokia statula turėtų būti“, – sakė E. A. Markauskas.

Vilniuje įtariamasis suniokojo tris automobilius: pradėtas ikiteisminis tyrimas

Skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė Lrytas pasakojo, kad įvairios religijos turi sampratą, jog pats vaizdinys ir yra šventas dalykas, o iš kokios jau medžiagos jis padarytas – tarsi anteaeilis dalykas. Dėl to bažnyčios dažnai renkasi pigius, masinės gamybos dirbinius, gal netgi juos ir atsisiunčia iš populiarių platformų. Dievo Gailestingumo šventovėje kabojusios skulptūros kainą taip pat įvertinusi kūrėja pastebėjo, kad bažnyčios šiandien vis dar baiminasi vandalizmo atvejų, tad taupo ir dėl to.
„Tai šiuo atveju tas vandalizmo aktas ir atskleidė, kad yra žmonių, kuriems norisi taip pasilinksminti, ir tada jie gali tą padaryti, nes tas britas niekaip nebūtų net pajudinęs tos skulptūros, jeigu ji būtų iš tvaresnės medžiagos“, – pažymėjo skulptorė.
Kur pirko, kiek mokėjo ir iš ko pagaminta?
Dievo Gailestingumo šventovės vicerektorius, kunigas E. A. Markauskas tikino vis dar nežinantis motyvų, kodėl Jėzaus skulptūrą suniokojęs vyras taip pasielgė. Paklaustas, kaip skulptūra buvo prikabinta, kunigas nurodė, kad ji laikėsi tikrai tvirtai.
„Ji buvo prikalta prie kryžiaus – tikrąja ta žodžio prasme, kaip ir Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus. Ji laikėsi gana tvirtai. Žiūrint tą įrašą, jame gerai girdisi, kaip jis laužo tą statulą – jis jaunas vyras, tai panaudojo jėgą, kad ją nulaužtų“, – Lrytas kalbėjo E. A. Markauskas.
Visgi socialiniuose tinkluose kiek vėliau atsirado komentarų ir dėl pačios skulptūros kokybės – kodėl ji subyrėjo taip lengvai, vos atsidūrusi ją nuplėšusio įtariamojo rankose? Vaizdo įraše galima matyti, kad „auksinį“ Jėzų rankose laikantis užsienietis net pats išsigando to, ką išvydo. Jam paėmus skulptūrą, netrukus nukrito jos rankos, o pats Jėzus galiausiai subyrėjo į šipulius.
„Bažnyčia daugelį šimtmečių buvo vienas pagrindinių meno mecenatų, diktuojančių madas ir gūdžiais viduramžiais ir vėliau leidusių išlikti vaizduojamojo meno amatininkams. Pažvelkite į tą gaminį – aukso spalva nudažytas plastiko gabalas, nukritęs ant šaligatvio pažyra į smulkias šukes. Kokybiškai padaryto dirbinio tas prisiliuobęs asmuo nepakeltų, jo rankos nenulūžtų, o jei kristų – visa tai būtų pasibaigę nedideliais įskilimais ar įbrėžimais.
Gerai pasiknisęs tikriausiai rasčiau fabriką Kinijoje, ar Vatikano artelę, kuri už kelis šimtukus gali pasiūlyti atštampuotą Mikelandželo Pietą ar „auksinį Jėzusiuką“. Aišku, tai yra simboliai, bet – sutikite – labai simboliški. Ar šiais laikais dar įmanomas naujasis Vincas Svirskis?“ – feisbuke rašė vienas vyras.
„Tikriausiai būsiu nepopuliarus, bet mokinių keramikos būrelio kreivas-šleivas atitinkamo turinio pano turėtų daugiau simbolizmo ir vertės, nei tas aukso žibėjimas“, – pridūrė jis.
Aukso spalvos skulptūra, pasakojo kunigas, buvo pagaminta iš plastiko – nors ji iš esmės nebuvo labai tvari, tam, kad ją sudaužytum, jėgos reikėjo.
„Kad ji buvo labai tvari, tai didelis klausimas. Tik tiek, kad mes matome jau tą vaizdą, kada ji subyrėjo, o šiaip sau tai ji nesubyrėjo – jis ją stuktelėjo į kelią ir tada nukrito rankos. Kai jis ją plėšė nuo kryžiaus, nešė, tai aišku, kad korpusas jau buvo kažkiek nuskilęs.
O kai jis dar trinktelėjo į kelią, tai irgi paliko savo pėdsaką, galiausiai rankos atsiskyrė nuo viso kūno ir sudužo. O kad ji buvo labai tvarios medžiagos, tai tikrai ne“, – aiškino Dievo Gailestingumo šventovės vicerektorius.
Skulptūra, kunigo teigimu, pirkta Lenkijoje, Varšuvoje. Ją iš aukų 2018 metais įsigijo pati šventovė.
„Kadangi Lietuvoje nupirkti tokios skulptūros nebuvo galimybės, ją reikėjo kažkur užsakyti. Kadangi ten ir laiko nebuvo tam, mes jau nupirkome pagamintą, ji kainavo apie 2 tūkstančius eurų.
Pati skulptūra kažkokios ypatingos materialinės vertės neturi. Jeigu mes kalbame apie patį produktą. Mes kalbame apie jos, kaip religinio simbolio, vertę“, – teigė E. A. Markauskas.
Tiesa, pabrėžė kunigas, kur kas didesnę vertę čia turi pats kryžius, kuris incidento metu nebuvo suniokotas.
„Jis yra istorinis. Bet kryžius nenukentėjo – jis yra prie sienos, kadangi jis yra ąžuolinis, ir tas kryžius kadaise buvo Grybo gatvėje, prie šventos Faustinos namelio. Jis kaip tik ten atsirado, kada Lietuva atgavo nepriklausomybę.
Iki tol tas namelis buvo berods vaikų darželis, tai net negalima buvo pastatyti kryžiaus. Paskui mes užsakėme naują medinį kryžių, o šį istorinį kryžių atgabenome čia, prie šventovės, ir pritvirtinome prie sienos. Jis dabar ten ir yra“, – pasakojo dvasininkas.
Ar dabar šventovė planuoja ieškoti naujos skulptūros?
„Galvojame, ką dabar padaryti. Kadangi atsirado tokia galimybė, tai gal reikėtų apmąstyti, kad skulptūra būtų tvaresnė, tvirtesnė, labiau pritaikyti prie viso stiliaus. Galvojome iki Advento pradžios tai padaryti, bet dabar galvojame, kad paliksime laiko, jog aptartume su mūsų menininkais, architektais, kad visi pasakytų savo nuomonę, kas ten turėtų būti, kokia statula turėtų būti.
Greičiausiai darysime kažką, kas yra stipraus, kadangi naikinti tos vietos mes tikrai nesiruošiame. Ten kryžius ir liks, ir prie jo bus statula. Iki Didžiojo penktadienio esame suplanavę viską įrengti, bet kaip bus įrengta – dar diskutuojame“, – patikino E. A. Markauskas.
Skulptorė paaiškino, ką iš tiesų atskleidė toks incidentas
Kokia situacija dėl skulptūrų ir jų kokybės apskritai stebima Lietuvos bažnyčiose? Portalas Lrytas to paklausė skulptorės A. Jasiukevičiūtės. Jos teigimu, religijoje svarbiausią vietą užima ne medžiaga, o vaizdinys.
Praėjusią savaitę nutikęs incidentas, kai Jungtinės Karalystės pilietis, kaip įtariama, Vilniaus centre nuplėšė ir sudaužė Jėzaus skulptūrą, jau spėjo garsiai nuskambėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Visgi po įvykio viešojoje erdvėje iškilo dar vienas klausimas, šįkart – apie religinių dirbinių šalies bažnyčiose kokybę.<br> Dievo Gailestingumo šventovės/feisbuko nuotr. Daugiau nuotraukų (7)
Praėjusią savaitę nutikęs incidentas, kai Jungtinės Karalystės pilietis, kaip įtariama, Vilniaus centre nuplėšė ir sudaužė Jėzaus skulptūrą, jau spėjo garsiai nuskambėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Visgi po įvykio viešojoje erdvėje iškilo dar vienas klausimas, šįkart – apie religinių dirbinių šalies bažnyčiose kokybę.
 Dievo Gailestingumo šventovės/feisbuko nuotr.
„Tai yra susiję su vaizdo sakralumo problematika. Pagal visas religines sampratas, šventas yra pats atvaizdas. Ar tai būtų Jėzus, ar tai būtų Buda – labai įvairios religijos turi tokią sampratą, kad pats vaizdinys ir yra šventas dalykas.
O jau iš kokios medžiagos jis padarytas, yra tarsi antraeilis dalykas. Nes pirmiausia yra pats vaizdinys, per kurį tikintieji tarsi pasiekia santykį su šventybe. Tai su materija yra visiškai kitas požiūris. Labai dažnai įvairiose religijose netgi traktuojama, kad Buda gali būti, pavyzdžiui, guminis, Marijos skulptūra gali būti iš plastiko – tarsi medžiaga neturi tokios reikšmės, ji nėra tiek svarbi“, – komentavo skulptorė.
Tačiau, tęsė A. Jasiukevičiūtė, tradiciškai tvarumas ar tvarios medžiagos garantuoja ir to vaizdinio ilgaamžiškumą.
„Joks britas niekada nebūtų nurovęs bronzinės skulptūros – todėl, kad ji yra taip suvirinta ir būtų prikalta taip, kad jis neįstengtų jos nei atplėšti, nei pakelti. Tai jau vien iš vaizdo įrašo matosi, jog tai yra kažkoks lengvas dirbinys“, – svarstė pašnekovė.
Skulptorei kyla įtarimas, kad bažnyčia pigesnių pasirinkimų griebiasi būtent ir dėl vandalizmo aktų.
„Nes iš tikrųjų nėra jokių garantijų, kad mūsų visuomenė būtų tokia sąmoninga ir taip gerbtų tuos atvaizdus, kad nekištų prie jų nagų.
Kitas dalykas – jiems reikia daug tų atvaizdų, daug jų pavidalų. Tai jiems paprasčiau nupirkti pigesnį, netvarų, su viltimi, kad visuomenė gerbs patį vaizdinį“, – kalbėjo ji.
Tačiau A. Jasiukevičiūtei, kaip kūrėjai, apmaudu, kad bažnyčiai svarbiau yra kaina, o ne galbūt geresnės medžiagos.
„Jiems vis tiek yra svarbiau apstatyti bažnyčias, vienuolynus, koplyčias. Nes dar turbūt nuo sovietmečio likęs toks lyg vandalizmo pavojaus sureikšminimas. O iš tikrųjų ten, kur yra sąmoningesni dvasininkai, jie kaip tik užsako gerokai patvaresnius kūrinius.
Ir aš čia visada bandau akcentuoti tą skirtį tarp dirbinio ir kūrinio. Nes vis dėlto tos devocionalijos yra daugiau dirbiniai, jie yra masinės gamybos. Tuo metu kūriniui reikia labai individualaus priėjimo, ten prasideda ir technologijos, ir amatai, ir plastinė kalba.
Tai šiuo atveju tas vandalizmo aktas ir atskleidė, kad yra žmonių, kuriems norisi taip pasilinksminti, ir tada jie gali tą padaryti, nes tas britas niekaip nebūtų net pajudinęs tos skulptūros, jeigu ji būtų iš tvaresnės medžiagos“, – pažymėjo skulptorė.
2000 eurų už plastikinę Jėzaus skulptūrą Varšuvoje – daug ar mažai? Pasak pašnekovės, turint omenyje visus kaštus, bažnyčiai tai dar atsiėjo tikrai pigiai.
„Čia yra labai maža suma, nes yra dydis, ir pagal tą dydį kaina yra normali. Jeigu tai būtų bronzinė skulptūra, ji būtų kainavusi 60 tūkstančių, jeigu ne daugiau.
Todėl, manau, ir yra pirkta Lenkijoje, nes dažniausiai tos skulptūros pas mus atkeliauja iš Lenkijos ir jų kaina labai įvairi. Jos tokios popsiškesnės, kaip aš sakau, ir jos gal plačiajai visuomenei labiau priimtinos, labiau atpažįstamos, ir jos pigiau kainuoja“, – komentavo A. Jasiukevičiūtė.
Paklausta, ar, jos žiniomis, bažnyčios nesusigundo įvairių religinių simbolių užsisakyti ir internetinėse, dažnai – kiniškose parduotuvėse, skulptorė svarstė, kad tokia tikimybė egzistuoja, bet ar tai labai populiarus pasirinkimas – vargu.
„Neatmesčiau tokio varianto, bet, kiek aš žinau, dažniausiai Lenkija yra šių devocionalijų tiekėja. Lenkijoje, matyt, yra daugiau gamintojų, čia mano tokia versija, ir girdžiu iš dvasininkų, kad jie labai dažnai ten perka“, – sakė ji.
Skulptoriai, tęsė A. Jasiukevičiūtė, tokiu atveju pyksta, nes žino, kad ir jie Lietuvoje tokį darbą padarytų gerai.
Praėjusią savaitę nutikęs incidentas, kai Jungtinės Karalystės pilietis, kaip įtariama, Vilniaus centre nuplėšė ir sudaužė Jėzaus skulptūrą, jau spėjo garsiai nuskambėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Visgi po įvykio viešojoje erdvėje iškilo dar vienas klausimas, šįkart – apie religinių dirbinių šalies bažnyčiose kokybę.<br> Dievo Gailestingumo šventovės/feisbuko nuotr. Daugiau nuotraukų (7)
Praėjusią savaitę nutikęs incidentas, kai Jungtinės Karalystės pilietis, kaip įtariama, Vilniaus centre nuplėšė ir sudaužė Jėzaus skulptūrą, jau spėjo garsiai nuskambėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Visgi po įvykio viešojoje erdvėje iškilo dar vienas klausimas, šįkart – apie religinių dirbinių šalies bažnyčiose kokybę.
 Dievo Gailestingumo šventovės/feisbuko nuotr.
„Ir prie paveldo pritaikytų, nes vis tiek yra paveldinė erdvė, tai turėtų būti žymiai atsakingesnis tas kūrinių rinkimas. Bet vis tiek jie žiūri, kad jiems būtų pigesnė galimybė pasiekti tą atvaizdą“, – tikino pašnekovė.
Kas nutiko?
Kaip pranešė Policijos departamentas, lapkričio 11 d. apie 21 val. Vilniuje, Dominikonų g., iš bažnyčios nerakinamo vidinio kiemo, nenustatytas žmogus, sudaužė ant medinio kryžiaus kabėjusią auksinės spalvos Jėzaus skulptūrą.
Atlikus tyrimo veiksmus, lapkričio 14 d. teisėsaugos pareigūnams pavyko nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusį vyrą. Jis buvo apklaustas, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą. Įtariamajam skirta kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas.
Vėliau paaiškėjo, kad įtariamasis – Jungtinės Karalystės pilietis, gimęs 1989 metais. Šiuo metu jis negali išvykti iš Lietuvos, nes iš jo paimtas asmens dokumentas.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.
BažnyčiaJėzusskulptūra
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.