Už nutarimo projektą po svarstymo balsavo 99 Seimo nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
Atnaujintame dokumente Rusija įvardijama kaip ilgalaikė, tiesioginė ir reali grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Strategijoje pažymima, kad iki 2030 m. Maskva gali išvystyti karinius pajėgumus, leisiančius kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Strategijoje įtvirtinamas įsipareigojimas krašto apsaugos kariniams pajėgumams finansuoti skirti ne mažiau kaip 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nenustatant konkretaus šio įsipareigojimo pabaigos termino.
Susiję straipsniai
Taip pat numatoma palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sistemos, didinti kariuomenės rezervą, vystyti Lietuvos kariuomenės I diviziją, stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą bei plėtoti nacionalinę gynybos liniją.
Tuo metu vienu svarbiausių Lietuvos saugumo garantų išlieka NATO kolektyvinė gynyba. Strategijoje akcentuojama Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir kitų sąjungininkų karinio buvimo Lietuvoje svarba.
Be to, numatoma ir toliau teikti saugumo ir gynybos paramą Ukrainai, siekiant tam kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP.
Atnaujintoje strategijoje dėmesys taip pat skiriamas hibridinėms grėsmėms, įskaitant Baltarusijos instrumentalizuotą nelegalią migraciją bei kontrabandiniais balionais keliamą grėsmę Lietuvos oro erdvės saugumui.
Dokumente akcentuojama būtinybė stiprinti šalies gynybos ir saugumo pramonę, civilinę gynybą, kibernetinį saugumą bei ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą.
ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimas atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektui po pateikimo pritarė vienbalsiai – už balsavo 81 parlamentaras, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo.
Galutinis balsavimas dėl atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos numatomas gruodžio 3 d.



