Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seime priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Pagal naują tvarką, plečiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumas – teisė jomis naudotis suteikiama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms, bet ir partnerystės neįregistravusiems vyrui ir moteriai bei poroje nesančioms moterims.
Tuo metu žiniasklaidos priemones pastaruoju metu pasiekus laiškams apie tariamai suaktyvėjusią kontrabandininkų veiklą pasienyje bei SMS žinutėmis verbuojamus gyventojus, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja apie vykdomą tęstinę informacinę operaciją.
Užsienio aktualijose – devintoji JAV demokratų iš respublikonų perimta vieta Senate, Rusijos pinigų plovimo tinklo sąsajos su Vengrijos banku ir Lenkijos užkardyta Rusijos specialiųjų tarnybų „svetimos vėliavos“ operacija prie sienos su Kaliningrado sritimi.
Naujas propagandos taikinys – ne telefonai: psichologė įvardijo ženklus, kad jumis manipuliuojama
LIETUVOS ĮVYKIAI
Prezidentas pasirašė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seime priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Pagal naują tvarką, plečiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumas – teisė jomis naudotis suteikiama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms, bet ir partnerystės neįregistravusiems vyrui ir moteriai bei poroje nesančioms moterims. G. Nausėda sveikino parlamente priimtas pataisas ir teigė šiuo klausimu besilaikantis liberalių nuostatų, tačiau neatmetė galimybės įstatymą tobulinti ateityje.
Susiję straipsniai
NKVC įspėja apie informacinę operaciją pasienyje, kuria siekiama kelti gyventojų nerimą. Žiniasklaidos priemones pastaruoju metu pasiekus laiškams apie tariamai suaktyvėjusią kontrabandininkų veiklą pasienyje bei SMS žinutėmis verbuojamus gyventojus, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja apie vykdomą tęstinę informacinę operaciją. NKVC teigimu, ja siekiama kelti gyventojų nerimą ir mažinti pasitikėjimą Lietuvos institucijų gebėjimu kovoti su kontrabanda bei užtikrinti valstybės sienos apsaugą. Centras pažymėjo, kad šalies institucijos žino apie bandymus verbuoti Lietuvos piliečius įvairioms neteisėtoms veikoms, tačiau šiuo konkrečiu atveju tarnybos nėra gavusios nė vieno tiesioginio gyventojų pranešimo, patvirtinančio laiške aprašomą tokių SMS žinučių gavimą.
NSGK pirmininkas: nėra įmanoma iki 2030 m. visiškai išvystyti divizijos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, kad iki 2030-ųjų nėra įmanoma pilnu pajėgumu išvystyti divizijos, todėl šis terminas nusikels. Tuo metu Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas mano, kad, jeigu dabartinė įsigijimų eiga nesikeis, visišką operacinį pajėgumą divizija galėtų pasiekti maždaug 2032 metais. Anot jo, viena pagrindinių problemų – pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimas. Pasak politiko, nors šios platformos pasirinkimas buvo padarytas dar jam vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai, praėjus dvejiems metams sutartis vis dar nėra pasirašyta. Savo ruožtu R. Sinkevičius pažymėjo, kad pirkimų procesus lėtina kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir viešuosius pirkimus vykdančių asmenų baimė suklysti bei sulaukti teisinių pasekmių. Jis taip pat abejojo, ar dabartinio krašto apsaugos finansavimo pakaks užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos teks rengti Seimo rinkimų metų. Iniciatorių vertinimu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sistemingai vilkino referendumo klausimą, kad nebūtų galimybės jį surengti kartu su artėjančiais savivaldos rinkimais. Anot konservatorių frakcijos Seime nario Audroniaus Ažubalio, referendumo iniciatyva pateikimo stadiją Seime praėjo dar šių metų balandį, o TTK šį klausimą turėjo apsvarstyti iki gegužės 21 dienos. Parlamente užstrigus iniciatyvos dėl patariamojo referendumo svarstymui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga teigė, kad „valstiečių“ balsavimui dėl kitų metų biudžeto projekto didelę įtaką turės tolesnė šio klausimo eiga Seime. Tokią poziciją Eltai išsakė ir daugiau partijos frakcijos parlamente atstovų.
Tęsiasi neterminuotas švietimo įstaigų darbuotojų streikas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė norinti tęsti derybas su streiką pradėjusia Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS), bet ne dėl algų. Ministrė kartoja, kad papildomų lėšų mokytojų darbo užmokesčio didinimui valstybės biudžete nėra. Savo ruožtu profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas prieš susitikimą su ministre sakė, jog būtina ieškoti aiškaus mechanizmo dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo. Po susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad dialogas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų bus tęsiamas – derybas ketinama atnaujinti jau ketvirtadienį. Kitą savaitę profesinės sąjungos atstovai turėtų susitikti ir su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
Olekas patvirtino opozicijos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros sistemą reglamentuojančių įstatymų pataisų. Opozicijai apkaltinus Seimo pirmininką Juozą Oleką vilkinant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros sistemą reglamentuojančių įstatymų pataisų, parlamento vadovas tikina trečiadienį patvirtinęs parlamentarų surinktus parašus. Anot jo, procesas užtruko dėl neatitikimų tarp pateikto Seimo narių sąrašo ir surinktų parašų. Pasak parlamento vadovo, apie nustatytus neatitikimus opozicijos atstovus jis informavo dar praėjusią savaitę. Konservatoriai ir liberalai surinko parašus kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros sistemą reglamentuojančių įstatymų pataisų ir kaltino J. Oleką vilkinant šį procesą. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vadovas jau tris savaitės nepatvirtina parlamentarų surinktų parašų. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad parlamentarai turi teisę tai daryti. Tačiau jis nemato prielaidų, jog teismas pateiktų kitokį išaiškinimą dėl pacientų priemokų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nepritars visuotiniam automobilių taršos mokesčiui. Pasak partijos pirmininko Virginijus Sinkevičiaus, toks apmokestinimas labiausiai paveiktų mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurie neturi galimybių įsigyti mažiau taršių automobilių. Tuo metu galimą prabangių automobilių mokestį politikas kol kas vertina atsargiai ir ragina sulaukti konkretaus Finansų ministerijos pasiūlymo. Pasak V. Sinkevičiaus, pirmiausia reikėtų aiškiai nustatyti, kokios vertės automobiliai būtų laikomi prabangiais ir kaip jie būtų apmokestinami.
Pauliaus Petrausko teigimu, viešojo sektoriaus veiklos efektyvinimas Lietuvai galėtų leisti sutaupyti apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro, taupyti reikėtų ne masiškai atleidžiant darbuotojus, o peržiūrint institucijų funkcijas, mažinant jų dubliavimąsi ir diegiant technologinius sprendimus. Kaip vieną pavyzdžių viceministras nurodė Inovacijų agentūrą, kurios darbuotojų skaičius per metus sumažėjo nuo 405 iki 230. Taip pat sujungus Nacionalinį akreditacijos biurą ir Standartizacijos departamentą planuojama kasmet sutaupyti apie 500 tūkst. eurų. P. Petrauskas pridūrė, kad dalį pasikartojančių administracinių užduočių galėtų perimti dirbtinio intelekto (DI) sprendimai.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įmonių veiklą siūlo stabdyti tik nustačius pakartotinius ir tyčinius mokestinius pažeidimus. Pasak inspekcijos vadovo Martyno Endrijaičio, priemonė nebūtų taikoma dėl klaidingų deklaracijų ar administracinių netikslumų, o sprendimą dėl veiklos stabdymo priimtų teismas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį atidėjo siūlomų pakeitimų svarstymą, kol bus pateiktas patikslintas projektas. M. Endrijaitis taip pat teigė, kad kitų metų biudžete numatyti 197 mln. eurų papildomų pajamų iš šešėlio mažinimo apskaičiuoti preliminariai, remiantis ankstesnių patikrinimų ir kitų institucijų duomenimis. Planuojama, jog Seimui pritarus, nauja tvarka įsigaliotų kitų metų gegužę.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas sutrumpino žurnalistui ir politologui Vladimirui Laučiui pritaikytą draudimo vairuoti automobilį laikotarpį. Iš dalies tenkinus vyro skundą, minėtas terminas sutrumpintas nuo 2 metų ir 6 mėnesių iki 2 metų. Liepą teismas V. Laučių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įpareigojo vyrą vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, taip pat nusprendė iš V. Laučiaus išieškoti automobilio, kurį jis vairavo, būdamas neblaivus, vertę atitinkančią sumą, tai yra 20 670 eurų. Politologui byla buvo iškelta dėl to, kad jis gegužę Vilniuje vairavo automobilį, būdamas neblaivus. V. Laučiui tuomet nustatytas 2,32 prom. girtumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus nuteisto, buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus bylą. Nuteistasis savo skundu prašo panaikinti apkaltinamuosius teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas teigė, kad buvo pažeistos jo ginamojo teisės į teisingą teismą, kadangi byloje dalyvavo prokuroras, kuris iki ikiteisminio tyrimo pradžios susitikinėjo su nukentėjusiaisiais. LAT sprendimą byloje skelbs kitų metų sausį. Buvęs Seimo narys šiuo metu atlieka jam paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, vyras pripažintas kaltu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.
Prokuroras slaptu pacienčių filmavimu kaltinamam medikui Vytautui Abraičiui siūlo skirti 30 tūkst. eurų dydžio baudą. Valstybės kaltintojas teisme pasakytoje baigiamojoje kalboje taip pat teigė, kad vyras turėtų būti pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. V. Abraitis kaltės nepripažįsta, akušeris ginekologas tvirtina, kad pacientes filmavo švietėjiškais ir pedagoginiais tikslais. Byloje nukentėjusiomis pripažintos 8 moterys, bendra nukentėjusiųjų apytikslė ieškinių suma siekia apie 67 tūkst. eurų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Aliaskai atstovaujanti demokratė Mary Peltola laimėjo vietą JAV Senate, įveikusi pareigas einantį respublikonų senatorių Daną S. Sullivaną. Taip demokratai perėmė devintąją iki šiol respublikonams priklausiusią vietą Senate ir pasiekė didžiausią per beveik 70 metų laimėjimą kadencijos vidurio rinkimuose. Rinkimų į paskutines neužimtas vietas rezultatai parodė, kad, surinkusi 50,12 proc. balsų, M. Peltola užtikrino, jog demokratai Senate turės 56 vietas, o respublikonai – 44. Šie kadencijos vidurio rinkimai visoje šalyje respublikonams buvo nesėkmingi ir tapo ryškiu – ir neigiamu – JAV prezidento Donaldo Trumpo antrosios kadencijos politikos įvertinimu. Kadangi dalis rinkėjų gyvena atokiuose kaimuose ir sunkiai pasiekiamose Aliaskos vietovėse, visus balsus suskaičiuoti užtruko dvi savaites. Istorinė M. Peltolos pergalė reiškia, kad ji ir naujai išrinkta Minesotos senatorė Peggy Flanagan taps pirmosiomis dviem indėnų kilmės moterimis JAV Senate.
Nutekinti Vokietijos banko „Deutsche Bank“ dokumentai atskleidė, kad įtariamas Rusijos pinigų plovimo tinklas pervedinėjo lėšas per Vengrijos banką, priklausantį buvusio šalies vadovo Viktoro Orbano bendražygiams, pranešė Vengrijos žiniasklaida. Tarptautinė žiniasklaida, įskaitant „The Financial Times“, „Le Monde“ ir „The New York Times“, antradienį paskelbė savo žurnalistinių tyrimų rezultatus. Tyrimai paremti milijonais nutekintų dokumentų ir elektroninių laiškų, atskleidžiančių abejonių keliančią ankstesnę Vokietijos bankininkystės milžinės veiklos praktiką. Žiniasklaidos konsorciumas nustatė, kad kelios stambios su šiuo tinklu susijusios bendrovės turėjo ryšių su Rusijos oligarchu Olegu Deripaska, kuriam taikomos sankcijos. Tyrimų portalas „Direkt36“ pranešė, kad, remiantis dokumentais, Vengrijos vyriausybei iš dalies priklausęs bankas MKB atliko svarbų vaidmenį įtariamoje Rusijos pinigų plovimo schemoje. 2017 m. MKB perėjo į glaudžiai su tuometiniu Kremliui palankiu Vengrijos ministru pirmininku V. Orbanu susijusių verslininkų rankas, o vėliau padėjo finansuoti jo kraštutinės dešinės sąjungininkus užsienyje, įskaitant Prancūzijos politikę Marine Le Pen. „Direkt36“ duomenimis, 2017–2020 m. per Rusijos tinklą buvo pervesta mažiausiai 1,7 mlrd. eurų, o jo veikloje buvo pastebėta „daugybė organizuoto nusikalstamumo požymių“.
Rusijos specialiosios tarnybos spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje planavo diversiją Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi ir kaltę už ją ketino suversti Ukrainai. Apie tai pranešė Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Dienraštis teigia šią informaciją gavęs iš aukšto rango pareigūnų, susijusių su saugumo struktūromis ir žinančių apie vykdytą prevencinę operaciją. Pranešta, kad perspėjimą apie planuojamą provokaciją perdavė partnerių specialiosios tarnybos, tačiau apie tokią grėsmę įspėjo ir Lenkijos žvalgybos analitikai. Pasak kito šaltinio, incidentas turėjo priminti vadinamąją Glivicų provokaciją – 1939 m. rugpjūčio 31 d. Vokietijos surengtą „svetimos vėliavos“ operaciją. Lenkijos specialiosios tarnybos ėmėsi veiksmų, kai Rusijoje prie sienos pasirodė panašias diversines operacijas koordinuojantys specialiųjų tarnybų pareigūnai. Tokias operacijas vykdo Rusijos karinės užsienio žvalgybos pareigūnai. Todėl spalio pabaigoje pasienio policijos padaliniai buvo sustiprinti pareigūnais iš kitų Lenkijos regionų. Taip pat sustiprinti Pasienio apsaugos tarnybos padaliniai.




