Pereiti į turinį

K. Budriui gresia išbandymas Seime: liberalai turi planą, kurio nekeis net dėl pirmininkavimo ES (4)

Bene visą praėjusią savaitę užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui teko įtikinėti politikus ir žiniasklaidą, jog Lietuva nekėlė spaudimo ir ultimatumų Taivanui pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą. Tačiau šalies diplomatijai vadovaujančio politiko atsakymai įtikino ne visus – K. Budriui jau gresia gerokai rimtesni išbandymai Seime.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Kęstutis Budrys.
Daugiau nuotraukų (21)
Prieš savaitę mėginę suprasti ministro poziciją dėl Taivaniečių atstovybės ir santykių su Kinija, opozicijoje dirbantys liberalai nusprendė – jeigu Taivanas bus priverstas pakeisti savo biuro pavadinimą arba išvis jį uždaryti, K. Budriui bus inicijuojama interpeliacija.
Ir tam, pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nesutrukdys ir 2027-ųjų sausio 1 d. prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
„Norėtume suteikti šansą. Jeigu ministras Budrys sustoja ir nebesiekia Taivano atstovybės pervadinimo – jis tikrai ne blogiausias ministras ir turėtų toliau dirbti. Tačiau jei Taivano atstovybės pavadinimas bus pakeistas dėl mūsų spaudimo arba, kas yra vienodai blogai, Taivano atstovai apskritai bus išvaryti iš Lietuvos, tada neabejotinai inicijuosime nepasitikėjimo procedūrą ministru Budriu.

Taivano atstovybės klausimas tapo rimtu išbandymu: politinė stovykla pasidalijusi į dvi dalis

Tai jau bus jo atsakomybė ir, mūsų vertinimu, labai žalingas sprendimas – ar vienos, ar kitoks. Žalingas, visų pirma, Lietuvai ir Lietuvos reputacijai“, – trečiadienį portalui Lrytas sakė Seimo vicepirmininkė.
Interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau nei penktadalis Seimo narių – iniciatyvai reikėtų bent 29 parašų. Nors liberalų frakcijoje – tik 11 parlamentarų, nėra didelių abejonių, kad interpeliacijai pritrūktų palaikymo. Juk kritiškai apie K. Budrį atsiliepia ne tik opozicinės frakcijos – skepsio ministrui esama ir koalicijos gretose.
Kaip numato Seimo statutas, parlamentarams nepritarus interpeliacijos metu pateiktiems atsakymams, Seimas slaptu balsavimu sprendžia dėl jo atleidimo. Tokiam sprendimui turėtų pritarti bent pusė visų Seimo narių.
Ministro laikyseną laiko klaidinga
Praėjusią savaitę portalas Delfi pranešė, jog Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang buvo įteikę neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino iki spalio 1 d. Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą.
Skelbta, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr. Daugiau nuotraukų (21)
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Pasirodžiusi publikacija įžiebė politikų diskusijas – K. Budriui teko aiškintis ir Seimo Užsienio reikalų komitete (URK), ir parlamento frakcijose. Ministras neneigė su Taivano puse vykstančių pokalbių, tačiau atmetė teiginius, esą ministerija darė spaudimą atstovybei keisti pavadinimą.
K. Budrys, liberalės įsitikinimu, įsipainiojo ir kuo toliau, tuo labiau klimpsta, mėgindamas vienu metu ir atitaisyti santykius su Kinija, ir išlaikyti ryšius su Taivanu.
„Ministras Budrys, būdamas pas mus frakcijoje, įvardijo, kad mato galimybę turėti win-win situaciją – laimės ir su Kinija, ir su Taivanu. Ir dar pasakė dalyką, kuris man, asmeniškai, atrodo pats blogiausias – kad jeigu būtų pakeistas Taivano atstovybės pavadinimas, suprask, pagal šios Vyriausybės, bet iš esmės pagal Kinijos pageidavimus, tuomet būtų dar geresnė situacija, nes būtų sumažinti lūkesčiai. Toks požiūris man atrodo, yra ypatingai klaidingas“, – kalbėjo politikė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, toks scenarijus vargu, ar apskritai yra įmanomas.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (21)
Viktorija Čmilytė-Nielsen.
V.Skaraičio nuotr.
„Aš matau lose-lose. Aš matau, kad Lietuvos pralošimą abejose pusėse. Sugrąžinti Kiniją į Lietuvą reikštų ne tik kad nusilenkti, bet galbūt vėl pradėti užleidinėti strateginius sektorius, didinti jos įtaką, kas yra be galo pavojinga. O visam demokratiniam pasauliui siųstume signalą, kad buvome solidarūs, (...) bet štai praėjo pora metų ir mes perbraukiame visa tai ir sakome, kad mes persigalvojame, dabar mums demokratinis bendradarbiavimas nebėra toks svarbus. Tai, mano galva, būtų padaryta labai didžiulė reputacinė žala, kuri šiandien, galbūt, eurais ir doleriais neišmatuojama“, – įspėjo ji.
„Labai tikimės, kad ministras Budrys, suvokdamas visa tai – jis neabejotinai tai suvokia – to nedarys“, – pridūrė parlamentarė.
Interpeliaciją rengs nepaisant pirmininkavimo ES
Kinijos ir Taivano klausimas jau dabar kelia audras Lietuvos politinėje arenoje. Dalis nuogąstauja, kad ši tema nedings iš dėmesio centro ir kitų metų pirmoje pusėje, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai.
Kęstutis Budrys.<br>J. Elinsko/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (21)
Kęstutis Budrys.
J. Elinsko/ELTA nuotr.
V. Čmilytė-Nielsen teigė nesuvokianti, kodėl Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė skuba šildyti santykius su Pekinu būtent pirmininkavimo išvakarėse.
Ir nors 2027-ųjų pirmoje pusėje Lietuva bus ES šalių akiratyje, liberalai dėl pirmininkavimo neketina gesinti interpeliacijos iniciatyvos.
„Manau, ministras yra labai pavojingame kelyje ir tikrai dar turi galimybę sustoti, iki sausio 1 d. nepadaryti klaidos. Bet jeigu ta klaida bus padaryta – tikrai inicijuosime nepasitikėjimą“, – pabrėžė politikė.
„Siūlome galimybę išsaugoti postą“
Kęstutis Budrys.<br>T. Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (21)
Kęstutis Budrys.
T. Bauro nuotr.
Politiniuose kuluaruose jau ilgą laiką kalbama, kad K. Budrys 2029-aisiais gali taikytis į Prezidentūros rūmus – dėl to ir yra suinteresuotas visais būdais išlikti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu, aklai vykdo Vyriausybės programoje numatytus tikslus – taip pat ir dėl santykių su Kinija atstatymo.
Pats ministras planus siekti šalies vadovo posto neigia, o prieš savaitę interviu Delfi nurodė, jog vykdo Vyriausybės programą, prie kurios kūrimo ir pats prisidėjo.
Klausiama apie neformaliai aptariamus K. Budrio planus ir ministro suinteresuotumą išlikti pareigose, V. Čmilytė-Nielsen reagavo trumpai: „Tai mes jam ir siūlome galimybę išsaugoti postą“.
Esminis, ar 35-as klausimas užsienio politikos darbotvarkėje?
Taivaniečių atstovybė Vilniuje duris atvėrė 2021 m. pabaigoje. Po šio sprendimo Lietuvos ir Kinijos santykiai gerokai paaštrėjo. Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.<br>ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (21)
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje.
ELTA nuotr.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Po 2024-ųjų Seimo rinkimų dirbusios kairiųjų Vyriausybės savo programose įsipareigojo normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.
Praėjusią savaitę pasirodžiusi informacija apie esą URM kurtą spaudimą Taivaniečių atstovybei bei Lietuvoje viešėjusią Pekino delegaciją grąžino diskusijas šiuo klausimu į dėmesio centrą.
Pats K. Budrys ir prezidentas Gitanas Nausėda, regis, Kinijos ir Taivano temos nėra linkę sureikšminti – tikina, kad tai nėra prioritetinis klausimas užsienio reikalų politikos darbotvarkėje.
Kinijos ambasada.<br>O. Gurevičiaus/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (21)
Kinijos ambasada.
O. Gurevičiaus/ELTA nuotr.
„Visoje užsienio politikos dalyje Kinijos klausimas yra 35-as“, – anksčiau žurnalistams yra sakęs K. Budrys.
Vis tik, vasarą, kai buvo formuojama M. Sinkevičiaus Vyriausybė, esminės sąlygos dėl ministro ateities poste buvo siejamos būtent su Kinijos klausimu.
„Yra dalykų, kuriuos reikia padaryti ir pagal kuriuos bus galima įvertinti ponio Budrio veiklos sėkmingumą artimiausiais mėnesiais – tai yra santykių su Kinija normalizavimas, tai yra klausimas dėl tų ambicingų tikslų, dėl kurių buvo sutarta su taivaniečiais, įgyvendinimas. Šitais klausimais tikrai reikia ant stalo pateikti rezultatus, jeigu jie bus patenkinantys, viskas bus tvarkoje ir, tikiuosi, ponas Budrys galės toliau eiti savo pareigas. Jeigu ne, tada kitaip žiūrėsime į klausimą“, – tuomet žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę URM atstovams susitikus su Kinijos delegacija, buvo aptartos galimybės taisyti diplomatinius santykius, LRT televizijai sakė K. Budrys. Tačiau konkrečių detalių neatskleidė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.