Pereiti į turinį

Lietuvos stačiatikiai nerimauja dėl parlamentarų pataisų, mano, kad pakeitimais bus pažeistos jų teisės

Seime svarstant opozicinių konservatorių inicijuotas įstatymų pataisas dėl Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios teisinio statuso ir istorinių šventovių nuosavybės, šios religinės bendruomenės atstovai ragina valdžios institucijas pradėti konstruktyvų dialogą. Pasak Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus asmeninio sekretoriaus kunigo Sergijaus Kazarinovo, dėl parlamentarų iniciatyvų į Seimą kreipėsi 39 parapijos, o kreipimąsi pasirašė daugiau kaip 3 tūkst. tikinčiųjų.
Stačiatikiai
Daugiau nuotraukų (1)
„Ne tik mūsų vadovybė, bet ir visi parapijiečiai yra susirūpinę dėl šitų iniciatyvų. (...) Kreipimąsi pasirašė virš 3 tūkst. parapijiečių, kurie irgi nori, kad jų pozicija būtų išgirsta“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė S. Kazarinovas.
Anot dvasininko, nerimas tarp stačiatikių išlieka nepaisant to, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pripažino, jog su bažnytinio turto nuosavybe susijęs įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai.
„Lieka ir kita pataisa, kuri liečia Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, (...) pagal kurį yra numatoma, kad mūsų tradiciškumas gali būti atšauktas. (...) Valstybė tiktai pripažįsta tradiciškumą, tai yra mūsų statusą čia, kaip religinės bendruomenės Lietuvoje, bet jo nesukuria“, – teigė kunigas.
S. Kazarinovo teigimu, su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atstovais parlamentarų iniciatyvos nėra aptariamos, todėl bendruomenė ragina į diskusijas įsitraukti ir Teisingumo ministeriją.
„Kviečiame ir raginame aukščiausius vadovus, atstovus, kad ir mūsų pozicija dėl šitų klausimų būtų išgirsta ir kad mes siektume konstruktyvaus, atviro dialogo su valstybės institucijomis“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja tikino, kad konservatorių iniciatyvos sukėlė šoką tarp tikinčiųjų.
„Paprasti tikintieji, Lietuvos Respublikos piliečiai, taikūs, nepadarę nieko blogo, nesupranta, kodėl turėtų būti pažeistos jų teisės, kodėl iš jų turi būti paimtos parapijos, kur jie meldžiasi, kur meldėsi jų tėvai ir protėviai ir kur jie ateina su savo vaikais“, – sakė M. Jakubovskaja.
Neatsisako siekio tapti savarankiškesni nuo Maskvos patriarchato
S. Kazarinovas taip pat patikino, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia neatsisako anksčiau deklaruoto siekio įgyti didesnį savarankiškumą nuo Maskvos patriarchato. Visgi, pasak jo, net ir įgijus tokį statusą, kanoninis ryšys su Maskva viena ar kita forma išliktų.
„Tas ryšys, aišku, bus vienokia ar kitokia forma. (...) Mes turėtume gauti tam tikrą dokumentą – vadinamąjį tomosą – kuris leis mums apibrėžti tos nepriklausomybės ribas“, – aiškino dvasininkas.
Anot jo, klausimas dėl Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios savarankiškumo jau perduotas svarstyti bažnytiniam susirinkimui, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje šis kol kas negali įvykti.
„Tas susirinkimas negali įvykti dėl situacijos ir dėl karo Ukrainoje, nes negali susirinkti visi vyskupai, kad priimtų tą sprendimą. Bet mes, aišku, savo pozicijos neatsisakome, (...) ir tikimės, kad pasieksime mūsų norimą nepriklausomybę“, – teigė S. Kazarinovas.
Paklaustas, kodėl Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia nesiekia visiškos nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, kunigas aiškino, kad tam reikėtų įgyvendinti papildomas sąlygas, tarp jų – turėti savo dvasininkų rengimo įstaigas.
Visgi, pasak S. Kazarinovo, jau dabar visi su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios administravimu ir turtu susiję sprendimai priimami Lietuvoje.
Pataisomis siūloma griežčiau apibrėžti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas
ELTA primena, kad spalį opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimus. Jais siūloma griežčiau apibrėžti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas ir jų atstovavimą.
Dėl šių iniciatyvų Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Inokentijus kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Juozą Oleką ir premjerą Mindaugą Sinkevičių, išreikšdamas susirūpinimą dėl siūlomų pataisų atitikties Konstitucijai.
Diskusijos dėl galimos Maskvos patriarchato įtakos Lietuvoje suaktyvėjo Religijos laisvės tyrimų centrui „Libertas Fidei“ pristačius tarptautinį tyrimą. Jame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje ir galimas su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.