Tačiau pamaina baigiasi tik tarnybos grafike. Patirtų išgyvenimų pareigūnas negali palikti įvykio vietoje ar nusivilkti kartu su uniforma. Be to, daliai jų po darbo tenka ne ilsėtis, o užsidirbti papildomai.
Apie žmogų po uniforma ir valstybės atsakomybę už jį portalo Lrytas organizuojamos konferencijos „Saugumo kodas“ pranešime „Kaip atrodo žmogus, kuris mus saugo?“ kalbėjo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Ineta Kursevičienė.
Pareigūnus vienija priesaika
Atskleidė nematomą pareigūnų pusę: pasidalijo itin jautriais išgyvenimais
I. Kursevičienė priminė, kad nelaimės akivaizdoje į pagalbos šauksmą atsiliepia konkretus žmogus. Atvykęs į įvykio vietą jis turi išlikti racionalus, susikaupęs ir tiksliai žinoti, ką daryti.
Skirtingų tarnybų pareigūnus vienija Lietuvos Respublikai duota priesaika: gerbti Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises, visuomenės ir valstybės interesus bei sąžiningai vykdyti pareigas.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovė pabrėžė, kad tai nėra vien per ceremoniją ištariami gražūs žodžiai. Priesaika tampa įsipareigojimu, kuriuo remiasi visa pareigūno tarnyba.
Kita šio santykio pusė – valstybės sprendimai dėl pareigūnų darbo sąlygų, atlyginimų, socialinių garantijų ir gyvenimo po tarnybos. Juos priimantys politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai taip pat yra prisiekę valstybei, todėl, I. Kursevičienės teigimu, kalbant apie pareigūnų atsakomybę būtina kalbėti ir apie politikų pareigą.
Susiję straipsniai
Išgyvenimų su uniforma nenusivilksi
Pareigūnų liudijimai atskleidžia, kokias patirtis jie parsineša namo. Vienas pasieniečių aviacijos pareigūnas pasakojo apie pavojingus naktinius nusileidimus miško aikštelėse ir skrydžius gabenant donorų organus, kai svarbi kiekviena minutė.
Kita pareigūnė prisiminė dingusio penkiamečio paiešką su tarnybiniu šunimi. Maždaug po pusvalandžio berniukas iš upės buvo ištrauktas negyvas. Jai ypač įsirėžė tai, kad viskas vyko vaiko tėvo akivaizdoje, ir jo reakcija.
Dar viename liudijime kalbėta apie kolegos savižudybę ir jausmą, kad po atsisveikinimo jau kitą dieną tarnyba tęsiama taip, tarsi nieko nebūtų įvykę.

G.Bitvinsko nuotr.
I. Kursevičienė klausė, ar nusiėmus ir išskalbus uniformą kartu su ja į spintą galima pakabinti ir visus išgyvenimus. Įvykis ir pamaina gali baigtis, dokumentai – būti užpildyti, tačiau pareigūnui situacija tuo nesibaigia. Jis prisimena tai, ką matė, sutiktų žmonių reakcijas ir savo paties emocijas.
Todėl, profesinių sąjungų susivienijimo vadovės teigimu, sprendimų priėmėjai turi žinoti, kaip pareigūną išsaugoti: kokia psichologinė ir emocinė pagalba bei reabilitacija jam prieinama, ar po tarnybos lieka pakankamai laiko atsigauti ir pailsėti. Tik tuomet į kitą įvykį atvykęs žmogus vėl galės būti budrus ir suteikti pagalbą, kurios iš jo tikimasi.
Po tarnybos – į antrą darbą
Poilsio galimybes mažina ir būtinybė papildomai užsidirbti. I. Kursevičienė teigė, kad daugelis pareigūnų turi antrą darbą, nes vien tarnybos atlygio pragyvenimui nepakanka.
Vienas ugniagesys gelbėtojas pasakojo dirbęs renginiuose, pavėžėju ir apsaugoje, o pastaruosius penkerius metus papildomai dirbantis Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje paramediku. Kitas pareigūnas nurodė uždarbiaujantis statybose.
Pasieniečių aviacijoje, anot vieno liudijimo, padaugėjo skrydžių, ypač naktimis, ieškant iš Baltarusijos teritorijos paleistų balionų. Kartu išaugo ir su skrydžiais siejama rizika.
I. Kursevičienė siūlė kelti klausimą – kada pareigūnas ilsisi ir turi laiko atsigauti po įtemptos tarnybos. Jeigu tarnyboje įsivelia klaida, žmogus atsako pagal įstatymą, todėl sprendimų priėmėjai, jos vertinimu, turi būti suinteresuoti visapusišku pareigūno pasirengimu.
Atlyginimą didina naktys ir budėjimai
Pranešime parodytuose liudijimuose pareigūnai pateikė skirtingus atlygio pavyzdžius. Vienas jų nurodė gaunantis apie 1,7 tūkst. eurų. Jo vertinimu, tokios sumos užtenka pragyventi, bet daugiau galimybių ji nesuteikia.
Kito pareigūno atlyginimas, priklausomai nuo budėjimų, darbo naktimis, švenčių dienomis ir iškvietimų, svyruoja maždaug nuo 900 iki 1 tūkst. eurų. Jis atkreipė dėmesį, kad naujai tarnybą pradėję ugniagesiai negauna ir tokios sumos.
Policijos pareigūnas, sistemoje dirbantis du dešimtmečius ir einantis vyriausiojo tyrėjo pareigas centrinėje policijos įstaigoje, savo atlygį įvertino kaip nepakankamą. Jo teigimu, bendra suma su 300 eurų kompensacija už tai, kad dar neišeitų į pensiją, gali siekti apie 1,9 tūkst. eurų. Atlygis, nuo kurio ateityje būtų skaičiuojama pensija, sudaro maždaug 1,7 tūkst. eurų.
Šie pavyzdžiai, pasak I. Kursevičienės, rodo ne vien atskirų žmonių finansinę padėtį. Atlygis turi įtakos tam, ar patyrę darbuotojai lieka tarnyboje ir ar jauni žmonės apskritai nori ją rinktis.
Degančios akys ilgainiui išblėsta
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovė pati 25 metus buvo sistemos dalis. Jos teigimu, tarnybą pradedantys žmonės uniformą velkasi su pasididžiavimu ir degančiomis akimis, tačiau po 10, 20 ar 25 metų dalis jų ją nusivelka jau praradę ankstesnį užsidegimą.
Todėl svarbu klausti ne to, kaip žmogų bet kokia kaina išlaikyti tarnyboje, o ar politikai padarė viską, kad pareigūnai norėtų ją pasirinkti, joje likti ir aiškiai žinotų, kas jų laukia išėjus į užtarnautą poilsį.
Pareigūnų liudijimai atskleidė skirtingą motyvaciją. Vienas ugniagesys sakė nenorintis keisti profesijos – jis siekia normaliai uždirbti, kad galėtų būti savo srities profesionalas ir laikytis duoto žodžio tarnauti. Kitas atvirai pripažino, kad tarnyboje jį labiausiai motyvuoja likę 5 metai iki pensijos.
Policijos departamente dirbantis pareigūnas teigė, kad sulaukęs 25 metų tarnybos stažo greičiausiai padėkos valstybei ir ieškos kitos veiklos, nors jo darbovietė dažnai įsivaizduojama kaip viena geriausių sistemoje.
Mobilizacijos plane – ne figūrėlės
Geopolitinės grėsmės pareigūnams kelia ir labai asmeniškų klausimų. Tarnybose rengiami aliarmų bei kiti planai, tačiau šeimose, kuriose abu tėvai yra pareigūnai, kyla klausimas, kas mobilizacijos ar realios krizės metu pasirūpintų vaikais.
Viena pasienietė pasakojo, kad ji ir jos vyras yra pareigūnai, todėl nerimauja dėl pirmokės dukros – kur ši turėtų būti, jeigu abu tėvai būtų pašaukti vykdyti pareigų.

G.Bitvinsko nuotr.
„Pareigūnai nėra vien tiktai figūrėlės mobilizacijos plane. Jie yra mamos, tėčiai, jie turi šeimas“, – pabrėžė I. Kursevičienė.
Jos teigimu, šeimų, kuriose ir vyras, ir moteris yra pareigūnai, yra nemažai. Todėl būtinas aiškus veiksmų algoritmas, o pasirengimu turi rūpintis ir institucijos, priimančios žmones į atsakingą bei sunkią tarnybą.
Papildomas poreikis – 360 mln. eurų
Kalbėdama apie sistemos finansavimą, I. Kursevičienė sakė, kad 2026 m. Vidaus reikalų ministerijos tarnyboms – policijai, ugniagesiams, pasieniečiams, Viešojo saugumo tarnybai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – numatyta apie 740 mln. eurų.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti didelė suma, tačiau papildomas statutinių įstaigų nurodytas poreikis siekia 360 mln. eurų. Profesinių sąjungų susivienijimo vadovė šį skirtumą prilygino beveik pusei dabartinio biudžeto ir teigė, kad jis neatliepiamas metai iš metų.
Jos pateiktais duomenimis, Lietuva policijai ir sienos apsaugai skiria 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Estijoje ši dalis siekia 1 proc., Lenkijoje – 1,2 proc., Latvijoje – 1,7 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra 0,9 proc.
Priešgaisrinei apsaugai Lietuvoje skiriama dalis, pasak I. Kursevičienės, siekia Europos Sąjungos vidurkį. Vis dėlto bendras vidaus saugumo tarnybų finansavimas, jos vertinimu, neatitinka joms keliamų užduočių ir pasikeitusios geopolitinės padėties.
Siūlo tvarų finansavimo modelį
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo reikalavimas – sukurti tvarų finansavimo modelį, kad pareigūnai žinotų, ko tikėtis po vienų, dvejų ar trejų metų, o sistemos poreikiai nebūtų sprendžiami kartą per metus dalijant biudžeto eilutes.
I. Kursevičienės teigimu, vidaus saugumui turėtų būti skiriama bent 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šių tarnybų finansavimas yra 4–5 kartus mažesnis už Krašto apsaugos ministerijos finansavimą.
Tarp profesinių sąjungų keliamų reikalavimų – ne mažesnis kaip 1,5 tūkst. eurų atlyginimas į rankas tarnybą pradedančiam pareigūnui.
„Tai nėra privilegijų sąrašas, tai profesionalumo kaina“, – pabrėžė I. Kursevičienė. Jos teigimu, tinkamai įvertinti turi būti visos 18 tūkst. pareigūnų bendruomenės profesionalumas, prisiimama rizika ir atsidavimas tarnybai.
Paskutinis klausimas – politikams
„Pareigūnams nereikia gailesčio“, – sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovė. Po 12 ar 24 valandų tarnybos žmogus neturėtų eiti į kitą darbą vien tam, kad išlaikytų šeimą, pasirūpintų savimi ar galėtų įsigyti būstą.
Pareigūnai gelbėja žmones iš degančių namų, suvaldo pavojingas situacijas ir patiria tai, ko daugelis visuomenės narių nėra išgyvenę. I. Kursevičienė priminė, kad priesaiką davė ne tik jie, bet ir politikai. Todėl paskutinį klausimą ji skyrė sprendimų priėmėjams: „Ar politikai išsaugos tuos, kurie saugo mus?“




