„Daug darbų“, – šiek tiek vėluodamas į susitikimą atskubėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Šįkart koalicinės tarybos gretos – retesnės, mat dalis valdančiųjų lyderių – europarlamentarai Virginijus Sinkevičius bei Aurelijus Veryga – dalyvauja posėdyje nuotoliu.
Tiesa, į Seimą atvyko retai šiame formate pasirodantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
Ginčai koalicijoje įsismarkauja – ar valdantieji bus priversti patenkinti partnerių siūlymus?
Be valdančiųjų partijų atstovų, diskusijoms apie biudžetą nusiteikę atvyko ir finansų ministras Taurimas Valys bei jo viceministrė Lineta Jakimavičienė, taip pat ir Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.
Nors koalicijos partneriai žada daugiausiai laiko diskutuoti dėl valstybės biudžeto projekto bei galimų papildomų pajamų šaltinių, neabejojama, kad bus paliestas patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimas. Pastarasis, kaip skelbta anksčiau, biudžeto derybų kontekste grįžo į dėmesio centrą, mat Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai nė neslėpė – referendumo klausimo eiga Seimo salėje turės įtakos jų balsams už biudžeto projektą.
Ketvirtadienį – pirmasis biudžeto svarstymas
Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas. Po pateikimo spalį biudžetas buvo aptartas visuose parlamento komitetuose ir bus grąžinamas Vyriausybei tobulinti.
Vis tik, biudžeto projektas sulaukė itin aštrios kritikos. Mažieji koalicijos partneriai piktinosi, jog nebuvo įtraukti į diskusijas ir derybas, neslepia nepasitenkinimo finansų ministro darbu bei kompetencijų stoka.
Tiek dalis valdančiųjų, tiek opozicija žeria kritiką dėl to, jog biudžetas pažeidžia fiskalinės drausmės taisykles – kitąmet numatomas valdžios sektoriaus deficitas peržengia Mastrichto kriterijų ir siekia 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP. Kitąmet, prognozuojama, valstybės skola sieks 48,2 proc. BVP.
Tiesa, Valstybės kontrolė pateikė savo vertinimą ir įspėjo, kad deficitas kitąmet gali būti dar didesnis ir siekti 5 proc. BVP, o 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
Nesilaikant fiskalinės drausmės, Europos Sąjunga (ES) Lietuvai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą. Dėl to įspėjo ir kai kurie koalicijos partneriai.
Sutarė dėl „nuodėmių mokesčių“, viršpelnio apmokestinimo
Siekdami mažinti prognozuojamo deficito dydį, valdantieji buvo subūrę darbo grupę, kuri derėjosi dėl papildomų priemonių, kurios galėtų didinti valstybės biudžeto pajamas.
Pasiektas konsensusas dėl 4 priemonių. Sutariama kelti „nuodėmių mokesčius“ ir didinti saldintų gėrimų, azartinių lošimų apmokestinimą, taip pat alkoholio ir tabako akcizus. Be to, koalicija nutarė apmokestinti ir energetikos sektoriaus įmonių viršpelnį.
Tokius rezultatus pristatė prieš savaitę posėdžiavusi koalicinė taryba. Tiesa, tuomet premjeras M. Sinkevičius nurodė, kad „dar yra erdvių ir vietų“ diskusijoms – kitaip tariant, neatmesta, kad bus susiderėta ir dėl dar papildomų finansinių šaltinių.
Biudžeto derybų kontekste – valstiečių ultimatumas
Svarstymus dėl biudžeto paaštrino Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos keliama sąlyga koalicijos partneriams.
Po spalio pabaigoje vykusio koalicinės tarybos posėdžio europarlamentaras A. Veryga tiesiai pareiškė – jungtinės valstiečių frakcijos narių balsams už biudžetą didelę įtaką darys tai, ar į Seimo darbotvarkę grįš klausimas dėl patariamojo referendumo šeimos sąvokos klausimu.
Pastarojo iniciatoriai siūlo referendumą rengti kartu su kovo 7 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais.
A. Veryga apkaltino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininką Julių Sabatauską sąmoningai stabdant referendumo iniciatyvą. Pastarasis, kalbėdamas portalui Delfi, referendumo idėją vadino nesąmone, o LVŽS ultimatumą – šantažu.
Panašiai į tai reagavo ir socialdemokratų lyderiai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokia valstiečių pozicija jam nėra priimtina.
Nepaisant keltų sąlygų, trečiadienį referendumo iniciatoriai pripažino, kad surengti šio balsavimo kartu su savivaldos rinkimais nebepavyks.

