Pereiti į turinį

Vyriausybė siūlo tobulinti CK pataisas dėl tėvų išlaikymo

Vyriausybė siūlo tobulinti Seime svarstomas Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias išplėsti atvejus, kada tėvai senatvėje neturėtų teisės iš vaikų reikalauti išlaikymo.
Pinigai
Daugiau nuotraukų (2)
Jas parlamentui pateikęs Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius siekia apsaugoti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, kurie patys šiurkščiai pažeidė pareigas iki pilnametystės išlaikyti savo atžalas.
Vien išlaikymo vaikui neteikimo ar įsiskolinimo faktas, anot Vyriausybės, neturėtų būti laikomas pakankamu taikyti imperatyvų pagrindą, kada tėvai neturi teisės į išlaikymą. Kaip pažymima trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime, teismas turėtų įvertinti ne tik pareigos nevykdymo trukmę bei sistemingumą, bet ir tėvų galimybes teikti išlaikymą ir jų pastangas šią pareigą vykdyti.
Beje, galiojančio CK nuostatos ir šiuo metu sudaro prielaidas teismui atlikti tokį vertinimą. Projektu siūlomi nustatyti imperatyvūs pagrindai, ministrų kabineto teigimu, eliminuotų teismo teisę vertinti individualias aplinkybes.
Kaip pažymima Vyriausybės nutarime, ribojimas turėtų būti tiesiogiai susietas su nusikalstamos veikos prieš konkretų vaiką padarymu ir teismo pripažinta ją padariusio asmens kalte.
Todėl Vyriausybė siūlo CK aiškiai nustatyti, kad tėvai neturi teisės į pilnamečio vaiko išlaikymą, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, susijusios su fizinio ar psichologinio smurto panaudojimu prieš vaiką, jam esant nepilnamečiui.
Ministrų kabinetas kritiškai vertina siūlymą riboti tėvų teisę į išlaikymą, jei tėvams buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
„Orderis yra operatyvi prevencinė apsaugos priemonė ir jo skyrimo faktas savaime nepatvirtina, kad tėvas ar motina naudojo smurtą prieš konkretų vaiką“, – sakoma Vyriausybės nutarime.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti apskųstas ir panaikintas teismo tvarka, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje vėliau gali būti nutrauktas.
„Remiantis tuo, vienam iš tėvų išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis neturėtų būti imperatyvus pagrindas, kada tėvai neturi teisės į išlaikymą“, – sakoma Vyriausybės nutarime.
Jame siūloma atsisakyti tokių formuluočių, kaip „apleido vaiką“, „juo nesirūpino“, nes jos laikytinos vertinamojo pobūdžio, nepakankamai aiškiai apibrėžiančiomis pažeidimus.
„Nurodytos aplinkybės gali būti vienkartinės, situacinės ar trumpalaikės arba laikino pobūdžio; nėra apibrėžiama, kaip būtų atskiriamas nesirūpinimas vaiku nuo negalėjimo tinkamai juo rūpintis dėl objektyvių aplinkybių. (...) Nurodomi atvejai, susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis ir kitais veiksniais, trukdančiais vykdyti pareigas, nebūtinai savaime susiję su atvejais, kai vaikas nėra išlaikomas. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis savaime neapibrėžia konkretaus tėvų pareigų vaikui pažeidimo“, – sakoma Vyriausybės nutarime.
Jame pažymima, kad reikšmingas turėtų būti dėl šių aplinkybių pasireiškęs pareigų nevykdymas ir jo poveikis vaikui, o ne vien piktnaudžiavimo faktas.
Todėl Vyriausybė siūlo patikslinti pasiūlytus pagrindus, kada tėvai neturėtų teisės į išlaikymą, pavyzdžiui, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, susijusios su fizinio ar psichinio smurto panaudojimu prieš vaiką. Jei Seimas pritartų, tėvai neturėtų teisės į išlaikymą, jei tėvo ar motinos valdžia įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo apribota neterminuotai, išskyrus atvejus, kai šis apribojimas buvo panaikintas arba pakeistas laikinu apribojimu.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo mėnesį Seimas pradėjo svarstyti CK pataisas, siūlančias išplėsti aplinkybes, kada tėvai negalėtų prisiteisti išlaikymo iš savo pilnamečių vaikų.
Pagal projektą, tėvai prarastų teisę sulaukę senatvės gauti išlaikymą iš savo vaikų, jeigu jie: vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams ir sistemingai nevykdė pareigos materialiai juos išlaikyti; naudojo smurtą prieš vaiką arba kitą šeimos narį, kuris tiesiogiai susijęs su vaiko gerove, įskaitant fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą; pažeidė vaiko interesus, dėl ko buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ar kitas oficialus apsaugos priemonių sprendimas.
Taip pat siūloma numatyti ir tokius atvejus, kai tėvai apleido vaiką ir juo nesirūpino dėl savo kaltės, piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, jiems buvo laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia. Išimtimi siūloma laikyti tokius atvejus, kai nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai dėjo pastangas pakeisti savo elgesį ir vaikai buvo grąžinti į šeimą.
„Pagal galiojančias CK nuostatas, tėvai gali nesirūpinti vaikais, nemokėti išlaikymo ir kitus blogus dalykus daryti, bet teoriškai jie turi galimybę senatvėje prisiteisti iš savo vaikų išlaikymą. Man atrodo, kad tai yra visiškai neteisinga“, – pristatydamas Seimui CK pataisas sakė D. Razmislevičius.
Jo inicijuotos CK pataisos sulaukė Seimo palaikymo pateikimo stadijoje (už–61, prieš–1, susilaikė 27). Gruodžio 15 d. šį klausimą vėl planuojama svarstyti Seimo salėje. Prieš tai jį turės apsvarstyti parlamento Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai.
Šiuo metu galiojančiame CK nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.
Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Civiliniame kodekse taip pat išskirta aplinkybė, kada tėvai neturi teisės į išlaikymą – jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės.
 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.