„Prezidentui nacionalinės divizijos sukūrimas iki 2030 m. lieka svarbiausiu Lietuvos gynybos prioritetu“, – Eltai ketvirtadienį perduotame atsakyme nurodė prezidentūra.
Pasak šalies vadovo, nacionalinės divizijos kūrimo tikslus su valstybės finansinėmis galimybėmis galima suderinti, pavyzdžiui, mažinant išlaidas kitose krašto apsaugos srityse, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nacionalinės divizijos plėtra.
„Prezidento teigimu, siekiant laiku įgyvendinti nacionalinės divizijos sukūrimą, būtini spartesni gynybos pirkimai. Šalies vadovas tikisi, kad Krašto apsaugos ministerijos Seimui pateikti pasiūlymai dėl gynybos pirkimų spartinimo bus rimtai apsvarstyti ir priimti“, – nurodė prezidentūra.
Susiję straipsniai
Po ketvirtadienį vykusio uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sakė, kad iki 2030-ųjų nėra įmanoma visiškai išvystyti divizijos, todėl šis terminas nusikels.
Tuo metu Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad, jeigu dabartinė įsigijimų eiga nesikeis, visišką operacinį pajėgumą divizija galėtų pasiekti maždaug 2032 metais.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, kad nuo dabar numatytos 2030 metų divizijos sukūrimo datos nesitraukiama.
Trečiadienį vykusiame uždarame Seimo NSGK posėdyje buvo pristatyta nevieša ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo valstybinio audito ataskaita.
ELTA primena, kad pernai Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.




