Kodėl patikime melu?
Tekstas parašytas lengvai suprantama kalba pagal straipsnį „Akmens amžiaus smegenys skaitmeniniame amžiuje“.
Melagingoms naujienoms pasiduodame
ne todėl, kad esame kvaili.
Pasiduodame todėl,
kad mūsų psichika labai sena.
Melagingos žinios dar vadinamos melagienomis.
Apie tai pasakoja Antanas Kairys.
Jis yra psichologijos profesorius
Vilniaus universitete.
Smegenys liko akmens amžiuje
Mūsų protėviai gyveno labai seniai.
Bet jų psichika buvo tokia pati
kaip ir mūsų.
Evoliucija vyksta labai lėtai.
Todėl informaciją internete
mes apdorojame senais būdais.
Tie būdai buvo skirti išlikti gamtoje.
Čia ir slypi mūsų silpnybė.
Štai geras pavyzdys.
Daug žmonių tiki sąmokslo teorijomis.
Sąmokslo teorija sako,
kad bloga tyčia daro
slapta žmonių grupė.
Seniau toks mąstymas buvo naudingas.
Žmogui buvo svarbu likti grupėje.
Išvarytas žmogus dažnai žūdavo.
Todėl žmogus nuolat ieškojo pavojaus.
Mūsų smegenys ir dabar
per daug jautriai reaguoja.
Protėviams buvo saugiau
įžvelgti netikrą pavojų
nei praleisti tikrą.
Kodėl pykstame dėl kitokios nuomonės?
Dažniausiai pykstamės dėl politikos.
Pykstamės dėl tikėjimo.
Pykstamės dėl gyvenimo būdo.
Tai dalykai,
kuriais žmogus save apibrėžia.
Jie atsako į klausimą:
kas aš esu?
Todėl kai kas nors sako,
kad jūsų nuomonė neteisinga,
jūs jaučiatės užpultas.
Jums atrodo,
kad puola ne nuomonę,
o jus patį.
Prie to prisideda socialiniai tinklai.
Juose veikia algoritmai.
Algoritmas yra programa,
kuri parenka, ką jums parodyti.
Algoritmai rodo tuos įrašus,
kurie sukelia daugiausia ginčų.
Internete žmonės elgiasi aštriau.
Gyvai jie taip nesielgtų.
Ieškome to, kuo jau tikime
Žmonės nemėgsta keisti savo nuomonės.
Mes ieškome informacijos,
kuri patvirtina mūsų mintis.
Mokslininkai tai vadina
patvirtinimo šališkumu.
Kai informacija prieštarauja
mūsų vertybėms,
mums darosi nemalonu.
Todėl mes renkamės tuos šaltinius,
kurie mums pritaria.
Tai labai pavojinga.
Jei žmogus tiki klaidingu dalyku,
jis pastebi tik tuos faktus,
kurie tą klaidą sustiprina.
Kodėl apsigauna ir protingi žmonės?
Antanas Kairys sako,
kad apsigauna visi.
Jis pasakoja apie save.
Kartą jis paspaudė nuorodą laiške
ir vos nepagavo viruso.
Kitą kartą jis parodė studentams
juokingą filmuką.
Jis nesuprato,
kad filmukas yra pokštas.
Visi mes kartais skaitome greitai.
Mes neperskaitome viso teksto.
Mes nusprendžiame per sekundę.
Yra ir antra priežastis.
Jei žmogus labai tiki kokia nors mintimi,
jis atmes visus argumentus prieš.
Ir mielai priims argumentus už.
Kodėl sąmokslo teorijos patrauklios?
Jos paglosto savimeilę.
Žmogui atrodo,
kad jis žino daugiau už kitus.
Jam atrodo,
kad jis yra išskirtinis.
Be to, smegenys mėgsta taupyti jėgas.
Mes visada renkamės paprastesnį atsakymą.
Tikras mokslas yra sudėtingas.
Mokslininkas sako maždaug taip:
šie vaistai veikia tik kai kuriems žmonėms
ir turi šalutinį poveikį.
Tokį atsakymą sunku priimti.
Sąmokslo teorija siūlo aiškų atsakymą.
Ji sako:
yra stebuklingas vaistas,
bet gydytojai jį slepia.
Smegenims tai daug lengviau.
Faktai ne visada padeda
Kartais žmogui parodome įrodymus.
Bet jis dar labiau įtiki melu.
Čekijos režisierius padarė filmą.
Jis nuvežė tris Rusijos gerbėjus
prie fronto Ukrainoje.
Jis parodė sugriautus namus ir kapus.
Bet žmonės nuomonės nepakeitė.
Antanas Kairys sako,
kad melą demaskuojame netinkamai.
Jei žmogus pasijunta puolamas,
jis iš karto pradeda gintis.
Tai normali reakcija.
Žmonės nemėgsta,
kai juos labai įtikinėja.
Faktų mėtymas atrodo kaip puolimas.
Taip nuomonės nepakeisime.
Kaip kalbėtis su kitaip manančiu?
Svarbiausias žingsnis yra pagarba.
Pripažinkite kito žmogaus teisę
matyti pasaulį kitaip.
Tik tada galima pradėti pokalbį.
Pokalbis turi būti lėtas ir kantrus.
Parodykite,
kad norite jį suprasti.
Paklauskite, kodėl jis taip galvoja.
Reikia pagarbaus pokalbio.
Reikia švelnių argumentų.
Reikia daug laiko.
Tada nuomonė gali pamažu pasikeisti.
Propaganda naudoja ir ilgesį
Propaganda naudoja viską, ką gali.
Ji naudoja blogus jausmus.
Ji naudoja ir ilgesį.
Pavyzdžiui, sakoma,
kad seniau viskas buvo geriau.
Žmogui jaunystės prisiminimai
atrodo šilti ir saugūs.
Tą šilumą jis perkelia
ir tai santvarkai, kuri tada buvo.
Kaip pastebėti manipuliaciją?
Stebėkite savo jausmus.
Jei perskaitę žinutę
pajuntate labai stiprų pyktį,
tai yra signalas.
Gal įvyko tikrai baisus dalykas.
Bet gal jumis tiesiog manipuliuoja.
Geriausia tą akimirką
atsitraukti nuo ekrano.
Giliai pakvėpuokite.
Pasivaikščiokite pusvalandį.
Tada grįžkite ir perskaitykite dar kartą.
Per daug blogų žinių
Kai nuolat matome baisias antraštes,
mes prie jų priprantame.
Dalykai, kurie anksčiau šokiravo,
dabar nebestebina.
Todėl žiniasklaida ir manipuliatoriai
antraštes daro dar aštresnes.
Taip mes prarandame jautrumą.
Mes nebepastebime svarbių istorijų,
kurios parašytos ramiai.
Kaip treniruoti kritinį mąstymą?
Antanas Kairys sako,
kad kritinį mąstymą būtina treniruoti.
Kiekvienas gali tapti
atsparesniu skaitytoju.
Pirmas žingsnis:
supraskite, kaip veikia žiniasklaida.
Supraskite, kaip veikia socialiniai tinklai.
Pagalvokite, kodėl viena ar kita žinia
pasiekia būtent jus.
Antras žingsnis:
kaupkite bendras žinias.
Domėkitės, kas vyksta pasaulyje.
Supraskite, kaip veikia medicina ar gamta.
Tada akivaizdų melą pastebėsite iš karto.
Trečias žingsnis:
laikykitės paprastų taisyklių.
Pajutę stiprią emociją
iš karto padėkite telefoną.
Jei žinia atrodo per gera,
paieškokite kitų šaltinių.
Ką svarbiausia atsiminti?
Prieš spausdami mygtuką „dalintis“
sustokite.
Prieš rašydami piktą komentarą
sustokite.
Atvėsinkite emocijas.
Pagalvokite bent vieną minutę.
Ši trumpa pauzė
jus apsaugos nuo melo.

Skaityk lengvai
Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.
Daugiau
