Propaganda taikosi į jūsų jausmus
Apie ką šis tekstas?
Mes perkame brangius telefonus.
Mes diegiame antivirusines programas.
Taip mes saugome savo įrenginius.
Bet melagingos žinios nepuola kompiuterio.
Jos puola žmogaus jausmus.
Melagingos žinios dar vadinamos melagienomis.
Kai valstybė ar kita jėga
tyčia skleidžia melagingas žinias,
tai vadinama propaganda.
Apie tai pasakoja Lina Vėželienė-Dirmotė.
Ji yra psichologė.
Kodėl emocijos tokios svarbios?
Propagandos kūrėjai nesiūlo faktų.
Jie žino vieną dalyką.
Kol žmogus bandys mąstyti,
stipri emocija jau bus sukėlusi
paniką ar pyktį.
Protu mes galime abejoti.
Protu mes galime klausti
ir prašyti įrodymų.
Bet stipri emocija viską sustabdo.
Žmogus pajunta grėsmę.
Tada jis nori bėgti,
slėptis arba pulti.
Visi protingi klausimai dingsta.
Todėl kiekviena propagandos žinutė
būna įkrauta stipriomis emocijomis.
Taip siekiama patraukti jūsų dėmesį.
Taip siekiama išjungti jūsų mąstymą.
Manipuliatoriai taikosi
į seniausius žmogaus jausmus.
Jie taikosi į baimę ir pyktį.
Jie taikosi į ilgesį.
Jie taikosi net į norą apsaugoti artimuosius.
Propaganda nėra kažkas tolimo.
Ji sėdi prie pusryčių stalo.
Ji kartu su jumis naršo internete.
Melas plinta greičiau nei tiesa
Amerikos mokslininkai atliko didelį tyrimą.
Jie nustatė,
kad internete melas plinta
6 kartus greičiau nei tiesa.
Tikra naujiena keliavo kelias dienas,
kol ją pamatė pirmieji žmonės.
Melaginga žinia tiek pat žmonių
pasiekė vos per kelias valandas.
Greičiausiai plinta politinis melas.
Melagingos žinios apie valstybę
plito 30 kartų greičiau
nei kita informacija.
Tiesa dažniausiai sukelia ramius jausmus.
Ji sukelia liūdesį ar pasitikėjimą.
Tokie jausmai neskatina veikti.
Melas sukuriamas kitaip.
Jis turi sukelti nuostabą,
baimę ir pasibjaurėjimą.
Lina Vėželienė-Dirmotė sako,
kad baimė žmogų sustingdo.
Pyktis skatina veikti.
O neapykanta skaldo visuomenę
į mus ir į juos.
Kodėl mus traukia blogos žinios?
Yra kelios priežastys.
Pirma priežastis yra labai sena.
Mūsų protėviams reikėjo pastebėti pavojų.
Nuo to priklausė jų gyvybė.
Todėl blogos žinios mums atrodo
svarbesnės už geras.
Antra priežastis yra pyktis.
Kai pykstame,
smegenyse išsiskiria dopaminas.
Dopaminas yra medžiaga,
kuri sukelia malonumo jausmą.
Todėl pyktis suteikia energijos.
Jis leidžia pasijusti geresniam už kitus.
Psichologė sako,
kad už tokio elgesio
dažnai slepiasi tuštuma.
Žmogus kasdien skuba ir dirba.
Jis nori pajusti,
kad dar yra gyvas.
Todėl jis ieško stiprių emocijų.
Trečia priežastis yra saugumo jausmas.
Žmogus nemėgsta netvarkos.
Sąmokslo teorijos siūlo paprastus atsakymus.
Jos visada nurodo konkretų kaltininką.
Sąmokslo teorija sako,
kad bloga daro slapta žmonių grupė.
Kai žmogui atrodo,
kad dabar viskas aišku,
jis nusiramina.
Ketvirta priežastis yra noras
priklausyti grupei.
Daugiau nei 80 pasaulio šalių
veikia melo gamyklos.
Tai įmonės,
kurios tyčia kuria melagingas žinias.
Jos kuria netikras žmonių grupes internete.
Jos sako,
kad visi kiti yra kvaili,
o mes žinome tiesą.
Tai labai paglosto žmogaus savimeilę.
Kas yra kognityvinis karas?
Anksčiau kariaudavo dėl žemės.
Vėliau pradėjo kariauti dėl žinių.
Dabar vyksta naujas karas.
Priešas nebenori,
kad patikėtumėte vienu melu.
Priešas nori,
kad abejotumėte viskuo.
Kad abejotumėte mokslu.
Kad abejotumėte valstybės įstaigomis.
Kad abejotumėte žiniasklaida.
Kad abejotumėte net kaimynais.
Priešas laimi tada,
kai žmogus nuleidžia rankas.
Tada žmogus sako:
„Tiesos nėra, visi meluoja.“
Psichologė sako,
kad tokia sumaištis
labai susilpnina žmogų.
Jis pradeda abejoti
net svarbiausiais dalykais.
Jis praranda ramybę.
Kaip atrodo informacinės atakos?
Melas visada turi emocinį užtaisą.
Štai keli pavyzdžiai.
Pirmas pavyzdys naudoja gailestį.
Internete pasirodo verkiančio vaiko nuotrauka.
Prie jos parašyta,
kad mieste pagrobtas vaikas.
Žmogus paspaudžia nuorodą.
Nuoroda prašo suvesti slaptažodį.
Taip sukčiai pavagia paskyrą.
Paskui jie prašo draugų pinigų.
Antras pavyzdys naudoja baimę.
Žmonės gauna laiškus
su suklastotu ministerijos ženklu.
Laiške rašoma,
kad prasidėjo slapta mobilizacija.
Laiške rašoma,
kad per 48 valandas
reikia atvykti į karinį dalinį.
Šeimos išsigąsta.
Jos neleidžia vaikų į mokyklą.
Net kai melas paneigiamas,
baimė lieka.
Trečias pavyzdys naudoja neapykantą.
Propaganda ilgai vadina kitaip mąstančius
baisiais vardais.
Pamažu žmogus pasikeičia.
Jis nebegali ramiai kalbėtis.
Jis supyksta ant šeimos ir kaimynų.
Ketvirtas pavyzdys naudoja ilgesį.
Internete platinamos senos nuotraukos.
Prie jų rašoma,
kad anksčiau visi turėjo darbą.
Psichologė paaiškina,
kad praeitį mes gražiname.
Jaunystėje pasaulis atrodė saugesnis.
Bėgant metams kaupiasi skaudžios patirtys.
Todėl dabartis atrodo blogesnė.
Vyresnis žmogus pagalvoja,
kad pasikeitė pasaulis.
Bet iš tikrųjų pasikeitė jis pats.
Penktas pavyzdys naudoja godumą.
Internete pasirodo netikras vaizdo įrašas.
Jame žinomas žmogus siūlo
investuoti pinigus.
Tokį įrašą sukuria dirbtinis intelektas.
Dirbtinis intelektas yra kompiuterio programa.
Ji gali sukurti tekstą, garsą ar vaizdą.
Jai pakanka 15 sekundžių tikro balso,
kad padarytų klastotę.
Melas veikia visus žmones
Daug kas mano,
kad apgauti galima tik neišsilavinusius.
Tai netiesa.
Propaganda veikia visus.
Tik kiekvienai grupei
naudoja kitokį kabliuką.
Vyresni žmonės labiau pasitiki
vaizdo įrašu ar laikraščiu.
Jaunimas naujienas skaito
tik socialiniuose tinkluose.
Todėl jaunimas dažniau nukenčia
nuo melagingų pasiūlymų uždirbti.
Išsilavinę žmonės per daug
pasitiki savo protu.
Jiems kuria sudėtingas sąmokslo teorijas.
Tyrimas rodo,
kad kas antras Lietuvos gyventojas
susiduria su melagienomis.
Daugiau nei pusė žmonių
iš karto patiki melu.
Daug žmonių pastebi melą,
bet nieko nedaro.
Dėl nuolatinio melo srauto
žmogus pavargsta.
Tada jis nustoja domėtis.
Tyrimai rodo,
kad per krizes žmonės
mažiau pasitiki valstybe.
Pyktis tarp artimųjų
Psichologė sako,
kad melas griauna ir šeimas.
Prie sekmadienio pietų stalo
seneliai nerimauja dėl šalies.
Jaunimas pyksta,
kad jie nieko nesupranta.
Taip atsiranda dirbtinis pyktis
tarp mylinčių žmonių.
Žmogaus psichikai reikia aiškaus priešo.
Todėl lengviau supykti ant kaimyno
ar šeimos nario.
Psichologė sako,
kad svarbiausia matyti žmogų.
Reikia matyti ne tik jo nuomonę.
Ką svarbiausia atsiminti?
Propagandos taisyklės nesikeičia.
Jas užrašė Amerikos psichologai
dar 1932 metais.
Pirma taisyklė:
remtis tik emocijomis.
Antra taisyklė:
sukurti aiškų priešą.
Trečia taisyklė:
taikytis į dideles grupes.
Ketvirta taisyklė:
paslėpti tikrąjį žinios skleidėją.
Lina Vėželienė-Dirmotė sako,
kad svarbiausi ženklai yra trys.
Tai baimė, gėda ir kaltė.
Jei skaitydami naujienas
pajuntate vieną iš šių jausmų,
būkite atsargūs.
Nepriimkite jokių sprendimų,
kai jaučiate stiprias emocijas.
Atsitraukite ir giliai įkvėpkite.
Neskubėkite ir patikrinkite faktus.
Gebėjimas stabtelėti
yra stipriausias jūsų ginklas.
*Tekstas parašytas pagal straipsnį
„Šiuolaikiniame informaciniame kare
pagrindinis taikinys – mūsų emocijos“

Skaityk lengvai
Šis tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.Tekstas yra patikrintas ir patvirtintas redaktoriaus.
Daugiau
