„Nuo 2030 metų datos mes nesitraukiame. Vienas svarbiausių įsigijimų – švediškos pėstininkų kovos mašinos CV90 – lems, kokį pajėgumą divizija pasieks 2030 metais. Jeigu didžioji dalis CV90 spės atvykti iki 2030 metų, galėsime kalbėti apie optimalų divizijos pajėgumą“, – Eltai perduotame komentare sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
L. Kasčiūnas ragina ministrą nemeluoti
Savo ruožtu konservatorių lyderis, Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dalis pėstininkų kovos mašinų CV90 Lietuvą pasieks tik po 2030 m., todėl politikas ragina ministrą nemeluoti.
Apie kurstomų grėsmių nematomą pusę prakalbęs R. Kaunas išlieka ramus: kryptingai dirbame vardan saugumo
„Ministras R. Kaunas turėtų sakyti tiesą ir negalima meluoti, nes po to tas melas atsisuks kitu galu“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.
„Be pėstininkų kovos mašinų visoms brigadoms, kurios sudaro diviziją, pilno operacinio pajėgumo divizijos nesukurs. Kontraktas dėl pėstininkų kovos mašinų, platforma pasirinkta dar man ministraujant – švediška CV90 – dar jo nėra. Dveji metai praėjo, mes dar neturime kontrakto. Jis tuoj bus pasirašytas, šitą gavau patvirtinimą ir iš švedų gynybos ministro. (…) Bet tiekimas ir planas visas yra tai, kad tik dalis viso to atvažiuos iki 2030 m., kita dalis – po 2030 m. Be pėstininkų kovos mašinų tu nesukursi pilno pajėgumo divizijos“, – pridūrė jis.
Po ketvirtadienį vykusio uždaro Seimo NSGK posėdžio, jo pirmininkas Rimantas Sinkevičius sakė, kad iki 2030-ųjų nėra įmanoma visiškai išvystyti divizijos, todėl šis terminas nusikels.
Tuo metu L. Kasčiūnas teigė – jeigu dabartinė įsigijimų eiga nesikeis, visišką operacinį pajėgumą divizija galėtų pasiekti maždaug 2032 metais.
Susiję straipsniai
Trečiadienį vykusiame uždarame posėdyje buvo pristatyta nevieša ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo valstybinio audito ataskaita.
ELTA primena, kad pernai Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.




