Kas keičiasi po naujosios šaukimo reformos ir kaip veikia alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba (AKAT), papasakojo Jaunimo reikalų agentūros vyriausioji specialistė Deimantė Adamonė.
– Pradėkime nuo esminio klausimo: faktas ar gandas, kad jaunuolis dėl įsitikinimų gali visai neatlikti tarnybos?
– Tai – gandas. Jaunuolis negali būti visai atleistas nuo pareigos valstybei. Esu gavusi skambučių iš prievolininkų, kurie klaidingai mano, kad AKAT yra būdas tiesiog lengviau išsisukti nuo karinės prievolės. Tai neteisingas supratimas.
Susiję straipsniai
Galiojantis Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas aiškiai numato: ši tarnyba skirta išskirtinai tiems jaunuoliams, kurie dėl turimų religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti tarnybos, susijusios su ginklo naudojimu. Ginklas šiuo atveju pakeičiamas civiliniu darbu visuomenės naudai.
– Nuo šių metų alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba buvo prailginta iki 12 mėnesių (vietoj įprastų 9 kariuomenėje) ir tapo visiškai civilinė. Kodėl prireikė šių pokyčių?
– Pagrindinė idėja – jaunuoliams, kurie dėl tikėjimo ar įsitikinimų negali imti į rankas ginklo, valstybė privalėjo sukurti tokią tarnybą, kuri neturėtų nieko bendra su kariuomene. To reikalauja ir tarptautiniai žmogaus teisių įstatymai.
Šiems vaikinams nebereikia gyventi kareivinėse, nešioti karinės uniformos ar paklusti karinei disciplinai. Kadangi AKAT yra paprastas civilinis darbas, o jo sąlygos daug lengvesnės nei kariuomenėje, tarnyba buvo prailginta trimis mėnesiais, kad viskas būtų teisinga kitų šauktinių atžvilgiu.
– Kai jaunuolis nori rinktis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kur ir per kiek laiko nuo šaukimo sąrašų paskelbimo jis turi pateikti prašymą?
– Rašytinį prašymą savo regioniniam Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padaliniui būtina pateikti kuo skubiau – faktiškai per vieną kalendorinį mėnesį nuo gauto nurodymo susisiekti.
Paprasto prašymo neužtenka, prie jo privaloma prisegti tvirtą įrodymų paketą. Jį sudaro detalus asmeninis motyvacinis laiškas, kuriame išdėstomi pacifistiniai ar religiniai įsitikinimai, taip pat dvasininkų, bendruomenės lyderių rekomendacijos, o jei atsisakoma dėl tikėjimo – ir oficiali religinės bendruomenės pažyma, patvirtinanti aktyvų asmens dalyvavimą pamaldose ar misijose.
Beje, sveikatos patikrinimą jaunuolis vis tiek privalo pereiti kariuomenėje – alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą civilinėse įstaigose gali atlikti tik tie, kurie pagal sveikatą yra pripažinti visiškai tinkamais tarnybai.
Visus dokumentus nagrinėja speciali komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų ir tradicinių religinių bendruomenių atstovų. Tik tada, kai ji oficialiai patvirtina prašymą, asmuo atkeliauja į Jaunimo reikalų agentūrą ir mes perimame estafetę – kuo greičiau surandame tarnybos galimybę pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.
– Kokia turi būti tikroji jaunuolio motyvacija, kad komisija ja patikėtų?
– Komisija iškart mato, kada argumentai nuoširdūs, o kada – bandymas išsisukti. Vertinamas vertybinis pamatas, o ne asmeninis patogumas. Pavyzdžiui, visiškai tinka ir yra patvirtinamas absoliutus smurto ar ginklo ėmimo į rankas neigimas dėl gilių religinių dogmų ar etinių vertybių (pažodinis įsakymo „Nežudyk“ sekimas ar griežta pacifistinė filosofija), kai tarnyba su ginklu tiesiogiai sulaužytų žmogaus sąžinės laisvę.
Iš praktikos matome, kad dažniausiai tai būna priklausymas tam tikroms religinėms bendruomenėms. Pavyzdžiui, turime Jehovos liudytojų, kurie yra krikštyti, aktyviai atlieka misijas. Turime krikščionių, kurie nuoširdžiai praktikuoja tikėjimą, ar jaunuolių, ketinančių stoti į kunigų seminariją.
O tokie pasakymai kaip „man baisu“, „aš prarasiu darbą“, „tai trukdo mano karjerai ar studijoms“ arba „man nepatinka tvarka kariuomenėje“ komisijai iškart sufleruoja, kad tai ne pacifistiniai įsitikinimai, o paprasčiausias pilietinės pareigos vengimas.
– Kaip elgiamasi, kai jaunuolis pareiškia, kad jo įsitikinimai draudžia tiek tarnauti kariuomenėje, tiek dirbti civilinį darbą valstybės naudai?
– Jeigu jaunuoliui yra paskirta atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jis to nedaro – gauna nurodymą atvykti į tarnybos vietą ir neatvyksta nenurodęs svarbios priežasties, jis patraukiamas teisinėn atsakomybėn.
Už smulkesnius nurodymų pažeidimus (pavyzdžiui, laiku nepateiktus duomenis, neatvykimą laiku pasitikrinti sveikatos) gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir nuo 60 iki 210 eurų bauda.
Jei asmuo neatvyksta į paskirtą vietą atlikti tarnybos, gali būti skiriama nuo 280 iki 450 eurų bauda. Tačiau jei civilinės tarnybos bandoma išvengti piktybiškai – slapstantis, simuliuojant ligas ar klastojant dokumentus, gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Pagal įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso 314–1 straipsnį už AKAT vengimą gresia baudos, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Be to, baudos sumokėjimas nėra išsipirkimas – pareiga atlikti tarnybą lieka.
– Ar atsižvelgiant į karą Ukrainoje padaugėjo prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą? Koks procentas šauktinių patenka į AKAT?
– AKAT atliekančių jaunuolių skaičius išlieka labai panašus kaip ir anksčiau. Šiuo metu turime 9 AKAT prievolininkus (dešimtam tarnyba atidėta, nes jis išvykęs į užsienį). Galima palyginti: kasmet į privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje pašaukiama keli tūkstančiai jaunuolių, o AKAT civilinėse įstaigose realiai tarnybą atlieka tik apie 10 prievolininkų per metus.
– Kokias užduotis civilinėse įstaigose atlieka šie 9 jaunuoliai?
– Geografiškai pasiskirstymas labai įvairus – turime vaikinų tiek Vilniuje, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose. Jie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose: socialinės globos namuose, profesinėse mokyklose, bibliotekose ir kitur.
Nors tai nėra prilyginama darbo santykiams, įstaigose jie traktuojami kaip darbuotojai – privalo laikytis Darbo kodekso ir saugos taisyklių. Grafikas gana griežtas: 40 valandų per savaitę, per 12 mėnesių laikotarpį jie gali turėti 14 dienų atostogų.
Užduotys įvairios – vienur jie prisideda prie lauko ar aplinkos tvarkymo darbų, kitur padeda personalui. Turime ir nuostabių pavyzdžių, kai pritaikomi asmeniniai įgūdžiai. Pavyzdžiui, vienas mūsų prievolininkas pagal profesiją yra kirpėjas, tad keletą valandų per mėnesį tarnybos atlikimo vietoje jis užsiima įstaigos gyventojų plaukų priežiūra.
– Ar jaunuolis gali pasirinkti vietą, pavyzdžiui, paprašyti tarnybos bibliotekoje, o ne socialinės globos namuose?
– Taip, stengiamės į viską pažiūrėti kuo žmogiškiau. Jei toje pačioje savivaldybėje yra kelios laisvos vietos, leidžiame jaunuoliui pasirinkti pagal jo norus ir turimus įgūdžius. Buvo atvejis, kai pasiūliau jaunuoliui vieną įstaigą, bet jis paaiškino turintis specifinių gebėjimų, kuriuos būtų prasmingiau panaudoti kitoje vietoje. Atsižvelgėme į tai.
Įstaigos prievolininkus priima noriai. Žinoma, iš pradžių visiems natūraliai kyla neaiškumų – vadovai teiraujasi, kaip viskas vyks, kartais net klausia, ar reikės tiems jaunuoliams suteikti kokius nors karinius mokymus. Tačiau po kelių mėnesių tarnybos girdime tik gerus atsiliepimus. Įstaigai tai nieko nekainuoja, ji gauna papildomas rankas, o jaunuoliai lengvai įsilieja į kolektyvą.
– Kaip valstybė užtikrina šių jaunuolių išlaikymą?
– Tarnybos metu valstybė garantuoja socialinį ir sveikatos draudimą. Taip pat jiems kas mėnesį į sąskaitą pervedama piniginė kompensacija buitinėms išlaidoms bei maisto poreikiams padengti. Tai sudaro apie 800–900 eurų per mėnesį. Kadangi tarnybą parenkame pagal gyvenamąją vietą, nekompensuojame patirtų išlaidų dėl būsto nuomos.
– Ką po metų civilinio darbo išsineša alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos šauktinis? Ar visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad tai yra tarnybos vengimas?
– Norėtųsi tikėti, kad taip jau nebėra. Tai laisvas žmogaus pasirinkimas ir jo pamatinių teisių užtikrinimas demokratinėje valstybėje. Taip, jie neįgyja karinio laipsnio, tačiau gauna neįkainojamos socialinės ir gyvenimiškos patirties. Šiuolaikinėje darbo rinkoje 12 mėnesių aktyvios veiklos ar savanorystės rimtoje organizacijoje kartais vertinama palankiau ir tai yra pravarčiau už kai kurių studijų diplomus.
Be to, kai kurios įstaigos šiuos jaunuolius papildomai siunčia į specializuotus mokymus, kad jie dar profesionaliau atliktų užduotis. Išvada. Jei religija ar pacifistinė pasaulėžiūra jaunuoliui draudžia imti ginklą į rankas, valstybė nevers vilkėti karinės uniformos. Tokiu atveju asmuo 12 mėnesių dirbs civilinį darbą visuomenės naudai. Šios pareigos vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.




