Kodėl politikams naudinga kurstyti kultūrinius karus, ar Lietuvoje vis dar susikalbame ir kodėl, anot politiko, žmonės yra brandesni už pačius politikus? Apie tai – naujausiame Lrytas ir „Radio R“ tinklalaidės „Ar susikalbam?“ epizode.
Gyvenimas, kai susipina įvairios šaknys
T. Tomilinas aiškino, kad pase lengviausia rašyti lietuvis, tačiau konkrečiau įvardinti neįmanoma. Jo tėvas yra kilęs iš sentikių ir seniai atvykęs į Lietuvą, o mama maišyta lietuvė, lenkė, baltarusė. Vaikystėje šeimoje buvo kalbama dvejomis kalbomis – rusų ir lenkų. Tačiau lietuviškai išmoko gana anksti, tačiau šios kalbos namuose buvo gerokai mažiau.
T. Tomilinas: politikai nori, kad žmonės pamirštų savo ekonominius interesus ir žaistų kultūrinius karus
„Turbūt kiekvienam žmogui kyla, kas aš esu, dėl to aš pradėjau ieškoti atsakymų, matydamas susikirtimą“, – prisiminė jis.
Labiausiai T. Tomiliną šokiravo ne namų aplinka, o tautinės mažumos mokykloje dėstoma istorija, kuri aiškino skirtingus naratyvus. Pasak jo, tada matai, kiek tapatybė yra konstruojama ir priklauso nuo tam tikrų jėgų, aplinkybių ir valstybinių procesų. Tai jį pastūmėjo domėtis tapatybių istorija.
„Tai formavosi kartu su liberaliomis pažiūromis, kad vis dėlto save užfiksuoti labai siaurai yra trūkumas, o ne pranašumas“, – neslėpė T. Tomilinas.
Vilniaus aplinkoje augęs T. Tomilinas su užgauliojimais ar patyčiomis nesusidūrė, tačiau neabejoja, kad tokių situacijų kitiems galėjo kilti. Jo manymu, gyvename ypatingos tolerancijos ir geros atmosferos sąlygomis.
Susiję straipsniai
„Dėl to labai didžiuojuosi savo šalimi, kuri sugebėjo bandydama ištrūkti iš Rusijos įtakos ir ištrūkusi visuomenė buvo ypatingai liberali, tolerantiškai pakanti“, – mano jis.
Šiai dienai lietuvių kalba tapo pagrindine kalba, kuria bendrauja šeimoje ir taip pat su rinkėjais.
Kas skaldo visuomenę?
Paklaustas, kas šiandien labiau skaldo Lietuvos visuomenę – tautybė, kalba ar ekonominė nelygybė – T. Tomilinas atviras.
„Realybėje vis dar skaldo socialinė padėtis“, – neslėpė jis. Tačiau pirštu beda ir į politikus, kurie deda pastangas, kad žmonės pamirštų savo teises, ekonominius interesus ir žaistų kultūrinius karus.
„Tai dažniausiai daro turtingų žmonių interesus atstovaujantys politikai“, – pridūrė jis.
Žmonės Lietuvoje gyvena labai skirtingus gyvenimus. Vieni labai sėkmingi, o kiti vos suduria galą su galu. Tą jis pastebi aktyviai bendraudamas su Anykščių, Ukmergės ir Panevėžio rajonų bendruomenėmis.
Būtent tai lemia atskirtį visuomenėje, todėl, pasak T. Tomilino, nereikėtų stebėtis mažu gimstamumu. Darbingo amžiaus žmonės dažnu atveju ateitį kurti renkasi svetur. Labiausiai T. Tomiliną neraminantis aspektas – didėjantis radikalizmas. Tam mato tik vieną išeitį.
„Dabartiniame pasaulyje, kur yra socialiniai tinklai, mes neapsiribosime“, – neslėpė jis.
Todėl jis akcentuoja aktyvų žmonių įsitraukimą į politinius procesus, o ne kartą per keturis metus dalyvauti rinkimuose.
„Žmonės supranta, kaip veikia sistema ir nebedemonizuoja jos“, – teigė jis.
T. Tomilinas prakalbo ir apie Lietuvos apsileidimą, kuomet galvodami, jeigu 50 proc. įsitraukia į nevyriausybines organizacijas, to pakanka. Arba, jei 2–3 proc. gyventojų įsitraukia į partijų veiklą, taip pat pakanka.
„Politinis raštingumas ateina per praktiką“, – mano jis.
Politine patirtimi pasidalijęs T. Tomilinas akcentuoja, kad ilgainiui išmoksti apginti savo nuomonę, kuri gali laimėti. Taip pat turi suprasti, kaip keičiasi ir didelių struktūrų pozicija.
„Viskas priklauso nuo tam tikrų galios žaidimų ir tuose žaidimuose reikia išmokti dalyvauti“, – aiškino Seimo narys.
Ar privalo užsieniečiai kalbėti lietuviškai?
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka užsiminė, kad atsakyti klientui kita kalba nėra pažeidimas. Dėl to inspekcija sulaukia ne vieno skundo. T. Tomilinas laikosi pozicijos, kad nereikia skatinti priešpriešos.
„Norėtųsi, kad kalba taptų jungiančia dalimi, bet tikrai negali iš vyresnio amžiaus žmogus, kuris visą gyvenimą pragyveno Šalčininkų rajone, to reikalauti“, – mano jis.
Per gyvenimą T. Tomilinas, savo ar šiek tiek vyresnių žmonių tarpe, nesutiko nei vieno, kuris nebūtų integravęsis į lietuvių visuomenę ir nemokėtų kalbos.
„Nematau aš tos problemos ir seniai nebematau, nelabai mačiau ir kai mokiausi mokykloje“, – pridūrė jis.
Jam problemų nesukeltų ir į mobiliuosius telefonus kita kalba atplūstantys įspėjamieji pranešimai. Pasak T. Tomilino, tautiniais klausimais yra labai daug politikavimo, kuris kartais būna dirbtinas.
„Žmonės pas mus yra brandesni už politikus. Yra išgyvenę okupacijas, įvairias sistemas ir labai vertina pakantumą ir pagarbą, todėl, kuo daugiau įsitrauks į politiką, tuo labiau galės kontroliuoti išsišokėlius, bandančius viską sugriauti“, – linkėjo T. Tomilinas.






