Galutinę ir neskundžiamą nutartį Vyriausiasis administracinis teismas
priėmė pernai gruodžio viduryje.
Pagal šią nutartį, byla nagrinėjimui grąžinama į Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas BNS pranešė, kad J.Borisovo
byla bus nagrinėjama vasario 19 dieną uždarame posėdyje.
Lapkričio 7 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė
šios bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija tada patenkino J.Borisovo advokato Adomo Liutvinsko
prašymą padaryti pertrauką, kol Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)
Strasbūre išnagrinės šio verslininko bylą prieš Lietuvą dėl pilietybės
atėmimo.
Paprastai tokios procedūros Strasbūre užtrunka iki trejų metų.
Tačiau Migracijos departamentas šią teismo nutartį apskundė Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui ir teismas atskirąjį skundą patenkino.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl J.Borisovo bylos
sustabdymo panaikinta. Teismas bylą turės nagrinėti iš esmės.
„Be jokios abejonės, byla sustabdyta buvo nepagrįstai, Vyriausiasis
administracinis teismas pritarė mūsų argumentams“, - BNS sakė Migracijos
departamento vadovas Almantas Gavėnas. Jis pridūrė, kad vien fakto, kad EŽTT
J.Borisovo pareiškimui suteiktas numeris, nepakanka išvadai, kad ši byla
tikrai bus nagrinėjama šiame teisme. Šiam migracijos pareigūnų agrumentui
teismas pritarė.
Be to, kaip pavyzdys, buvo priminta viena EŽTT nagrinėta byla, kurioje
buvo padaryta išvada, kad pilietybės klausimai nepatenka į Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos taikymo sferą.
„Taigi kyla abejonių, ar J.Borisovo pareiškimas turėtų tiesioginės
įtakos nacionalinių administracinių teismų sprendimui“, - BNS sakė
A.Gavėnas.
EŽTT negali pakeisti ar panaikinti nacionalinių teismų sprendimų.
Pilietybės grąžinimas būtų galimas tik nacionalinėms institucijoms atlikus
tam tikrus veiksmus.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama
sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso prezidentinei
rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų
balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos
pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas (KT) įvertino kaip atlygį už paramą
per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos nuo 2004-ųjų mėgino Migracijos
departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga.
Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį
Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino
tuometiniam prezidentui R.Paksui.
Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino
Migracijos departamento sprendimą išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos į Rusiją.
Tuo pačiu teismo sprendimu Migracijos departamentas buvo įpareigotas išduoti
verslininkui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Vyriausiasis administracinis teismas šių metų birželį paskelbė
nutartį, kuria Borisovo byla dėl teisės gyventi Lietuvoje buvo grąžinta
nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Strasbūro teisme savo eilės laukia ir paties R.Pakso skundas. Jis EŽTT
pasiskundė dėl pažeistos teisės į teisingą teismą ir gynybą. Nušalintasis
prezidentas įsitikinęs, jog KT jo atžvilgiu buvo šališkas.