Tokį civilinį neturtinės žalos ieškinį verslininkas pateikė
Apeliaciniam teismui, nagrinėjančiam pasikėsinimo jį nužudyti bylą.
Šioje baudžiamojoje byloje kalėti yra nuteisti 4 jauni klaipėdiečiai.
Nuosprendį skelbęs Klaipėdos apygardos teismas iš jų priteisė 80 tūkstančių
litų.
Verslininkas mano, kad pasikėsinimu, dėl kurio jis neteko vieno
inksto, jam padaryta kur kas didesnė - 10 milijonų litų - žala. Priteisti
tokią sumą nukentėjusysis prašė ir Klaipėdos apygardos teismo. Reikalavimo
nepatenkinus, nukentėjusysis su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį
teismą.
Generalinės prokuratūros prokuroras Linas Belevičius teismo prašė
vadovautis jau turimu precedentu, nudegintų dvynukų Zdanių byla, kurioje
kiekvienam iš vaikų buvo priteista po 200 tūkstančių litų, ir nukentėjusiam
priteisti 200 tūkstančių litų.
I.Udovickio ir trijų nuteistųjų skundus teismas ketvirtadienį
išnagrinėjo ir sprendimą skelbs vasario pradžioje.
Bendrovės „Ferteksos transportas" vadovą, vieną iš Birių krovinių
terminalo akcininkų I.Udovickį buvo mėginta nužudyti 2003-ųjų gegužę.
Samdomo žudiko kulka uostamiesčio verslininką pakirto Klaipėdoje, prie
jo namų. Vyras buvo peršautas, tačiau liko gyvas, nes po pirmojo šūvio
užsikirto ginklas, o medikai laiku suteikė kvalifikuotą pagalbą. Vėliau
netoli įvykio vietos esančiame konteineryje buvo rastas pistoletas „Makarov"
su savadarbiu duslintuvu.
Pareigūnai tyrė kelias šio nusikaltimo versijas, tačiau realiausia
laikyta ta, kad į klaipėdietį pasikėsinta dėl verslo nesutarimų uoste.
I.Udovickiui priklausė 50 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, likusias
akcijas valdė Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija, vadovaujama
Antano Boso.
Televizijos TV3 žinios skelbė, jog įtariamieji paliudijo, kad
I.Udovickio žmogžudystę užsakė dabartinis Darbo partijos vicepirmininkas.
Parlamentaras televiziją patikino, kad jo su I.Udovickiu nesiejo jokie
reikalai. Tačiau politikas pripažino, kad jo verslo partneriai nuolat
konfliktavo su nukentėjusiuoju.
Vėliau vienas nuteistųjų pasikėsinimu į Klaipėdos verslininką Dainius
Jankus pakeitė parodymus ir pareiškė, esą apkalbėti Seimo narį užsakius
žmogžudystę jį grasinimais privertę Klaipėdos policijos pareigūnai.
Esą policininkai grasinę, kad D.Jankus bus uždarytas į areštinės
kamerą, kurios gyventojai iš žiniasklaidos žinojo, jog jis buvęs Specialiųjų
tyrimų tarnybos agentas, ir ten bus su juo susidorota.
Žiniasklaidai įvardijus A.Boso, kaip galimo pasikėsinimo užsakovo,
pavardę, kilo skandalas, Seimui pasiaiškinti buvo pakviestas tuometinis
šalies generalinis prokuroras Antanas Klimavičius, kuris nei paneigė, nei
patvirtino įtarimų A.Bosui. A.Bosas įtarimus atmetė.
D.Jankus dirbo sargu Seimo nariui priklausančiame elnyne.
Nužudymą parengusiam šiam 26 metų vyrui pirmosios instancijos teismas
skyrė 14 metų laisvės atėmimo ir 14 tūkstančių litų turto konfiskavimo
bausmę.
Į verslininką šovęs 37 metų Igoris Pancernas nuteistas kalėti 12 su
puse metų, jam skirta 5 tūkstančių litų turto konfiskavimo bausmė.
28 metų Aleksandrui Minakovui skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vienintelis nuosprendžio neginčijęs 26 metų Igoris Belogubovas buvo
nuteistas kalėti 6 metus, jam taip pat skirta 1 tūkstančio litų turto
konfiskavimo bausmė.
Pernai rugpjūčio 4 dieną paskelbtą Klaipėdos apygardos teismo
nuosprendį apskundė I.Udovickis, D.Jankus, I.Pancernas ir A.Minakovas.
Apeliacinio teismo posėdyje ketvirtadienį nukentėjusysis I.Udovickis
nedalyvavo, jam atstovavęs advokatas prie bylos paprašė prijungti
nukentėjusiojo socialinio draudimo pažymėjimą, kuriame matyti, jog iki
pasikėsinimo jis užėmė aukštas pareigas, dirbo generaliniu direktoriumi, o
po to, kai buvo baigtas gydymas, jis buvo perkeltas į patarėjus
konsultantus, t.y. žemesnes pareigas.
Be to, po sužalojimo negali gyventi pilnaverčio gyvenimo - turėjo
atsisakyti mėgstamų sporto šakų, kelionių, jaučia skausmą, greitai
pavargsta, jaučia baimę dėl galimo persekiojimo, todėl savo ir šeimos
saugumo labui priversta samdytis apsaugą.
Advokatas teigė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai
priteisė tik 80 tūkstančių litų neturtinės žalos ir savo sprendimą grindė
sunkia turtine nuteistųjų padėtimi.
Apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje D.Jankus teigė, jog su
nusikaltimu neturi nieko bendra ir prašė jį išteisinti. A.Minakovas posėdyje
taip pat prašėsi išteisinamas.
I.Pancernas Apeliacinio teismo prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Jis teigė, jog įvykdė nusikaltimą dėl labai sunkios materialinės padėties.
Vienintelis I.Belogubovas pripažino, kad jis nusipelnė bausmės. Tačiau
jis, kaip ir kiti nuteistieji, nesutiko, kad I.Udovickiui būtų priteista 10
milijonų litų neturtinė žala.
„Absurdas, nesąmonė", - apie nukentėjusiojo reikalavimą kalbėjo
nuteistieji.
Prokuroras L.Belevičius teigė, kad Klaipėdos apygardos teismas
neįvertino visų I.Pancerno atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, kad
jis padėjo išaiškinti nusikaltimą, anksčiau už I.Belogubovą davė parodymus,
ir skyrė per griežtą bausmę.
Valstybės kaltintojas prašė sušvelninti šiam nuteistajam vietoj
laisvės atėmimo 12 su puse metų skirti jam 8 metų laisvės atėmimą.
Iš ko D.Jankus gavo prašymą už 40 tūkstančių litų surasti asmenį
nužudyti Klaipėdos verslininką, pareigūnams nustatyti nepavyko ir nužudymo
užsakovas į teisiamųjų suolą nesėdo.
I.Pancernas į verslininką šovė iš pistoleto su savadarbiu duslintuvu,
kurį sudarė plastikinis butelis, o pats „Makarovo" markės pistoletas buvo
apvyniotas lipnia juosta. Vieną kartą iššovus, ginklas užsikirto ir šitaip
sukonstruotu pistoletu antrą kartą iššauti žudikas nebegalėjo.
I.Pancernas aiškino, kad tarnaudamas armijoje buvo geras šaulys, ir
jeigu būtų norėjęs, būtų nušovęs verslininką. Be to, nusikalto dėl sunkios
materialinės padėties.
Tačiau tokius nuteistojo aiškinimus prokuroras atmetė, sakydamas, kad
antras šūvis jau buvo nebegalimas, be to, jis buvo gavęs avansu pinigų už
I.Udovickio nužudymą ir jau buvo spėjęs išleisti, todėl atsirado skola jis
ėmė padaryti tai, už ką jam buvo sumokėta. Būdamas jaunas ir sveikas vyras
jis darbo neieškojo.