Teisėsaugos pareigūnų žiniomis, dalyvauti sukčiavime kalinys sukurstė
dar maždaug dešimt kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekančių
nuteistųjų ar jau laisvėje esančių bendrų.
Nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2004 metų vasario iki 2005 metų spalio.
Iš 18 žmonių nusikaltėliai įvairiomis valiutomis pasikėsino apgaule
įgyti 78 tūkstančių litų vertės turtą bei turtines teises, o faktiškai
apgaule įgijo šiek tiek daugiau nei 66 tūkstančius litų vertės turtą bei
teisę naudotis 905 litų vertės mobiliojo ryšio paslauga.
Byloje dėl sukčiavimo, policininko vardo pasisavinimo ir neteisėto
mokėjimo kortelės panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti kaltinimai
pateikti 5 asmenims, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Dar 3 nusikaltėliai yra pasislėpę nuo teismo.
Be to, dar 2 sukčiai buvo pagauti ir nuteisti anksčiau todėl, kad
nukentėjusieji laiku susiorientavo ir apie mėginimus iš jų išvilioti pinigus
laiku informavo policiją. Ėję paimti apgaule išgautų pinigų, sukčiai buvo
sulaikyti įvykio vietoje su tiesioginiais įkalčiais.
Pagrindinis bylos įtariamasis - ne kartą teistas M.U.
Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos
atlikto tyrimo duomenimis, M.U. skambindavo nepažįstamiems, dažniausiai
garbaus amžiaus žmonėms, ir prisistatęs jų artimais giminaičiais arba
policijos pareigūnu, meluodavo apie pašnekovų artimuosius ištikusias
nelaimes.
„Kaltinamasis dažniausiai sakydavo, kad eismo įvykio ar muštynių metu
sužaloti žmonės ir aiškindavo, kad susitaikymui su tariamais nukentėjusiais
reikalingi pinigai“, - nusikaltimo schemą trumpai apibūdina policijos
atliktą tyrimą kontroliavęs Generalinės prokuroras Simonas Minkevičius.
Pasak prokuroro, derybos paprastai buvo pradedamos nuo 3 tūkstančių
litų sumos.
Jei aukos sutikdavo, vėliau būdavo mėginama išprašyti daugiau, kalbėta
tiek tariamo giminaičio, tiek pareigūno, o kartais net kelių pareigūnų, ir
tariamo nukentėjusiojo vardu.
Laisvėje esantys nuteistųjų giminaičiai ar pažįstami organizuodavo
apgaule įgytų pinigų pervedimą į nuteistųjų ar jų artimųjų sąskaitas,
mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo paslaugų įsigijimą ir pan.
M.U. bendrininkai - visi anksčiau teisti ir atlikę bausmes.
Iš pataisos namų koordinuojami telefonu, jie eidavo pas apgautus
žmones ir, apsimetę tariamų nuo jų artimųjų nukentėjusių asmenų
giminaičiais, paimdavo pinigus. Kartais pinigus buvo liepiama pervesti
pervesti į banko sąskaitas, atidarytas fiktyvių asmenų ar asmenų, kurie savo
mokėjimo korteles buvo praradę ar perleidę nepažįstamiems asmenims, vardu.
Pinigai iš šių sąskaitų nedelsiant buvo išgryninami bankomatuose.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus
prokuroras Simonas Minkevičius pataria gyventojams, kaip apsisaugoti nuo
sukčiautojų telefonu.
Pareigūnas primygtinai prašo gyventojų nepasiduoti panašiems
mėginimams juos apgauti.
Sulaukus panašių skambučių, visų pirma, reikėtų susisiekti su tariamai
į nelaimę papuolusiais artimaisiais.
Prokuratūros turimais duomenimis, kaltininkai kartais tuo pat metu
skambina ir žmonėms, apie kurių tariamas nelaimes praneša, tokiu būdu
padarydami neįmanomą susisiekimą su artimaisiais.
„Jei rinkdami tariamai į nelaimę patekusio giminaičio telefono numerį
girdite užimtumo signalą, susisiekite kartu su juo gyvenančiais asmenimis,
kaimynais ar bent jau reikalaukite, kad tariamai į nelaimę patekę artimieji
paskambintų iš savo telefonų, kad jūs galėtumėte matyti jų telefonų
numerius“, - sako prokuroras.
Apsimesdami nukentėjusiais, sukčiai netgi kalba verkšlenančiu ar
neaiškiu balsu, aiškina, kad jiems sužeistas veidas, todėl jie negali
aiškiai kalbėti.
„Jei nesate tikras dėl giminaičio tapatybės, užduokite skambinančiajam
keletą „kontrolinių“ klausimų. Klausti galima tik apie jums dviems žinomus
įvykius ar apie realiai nebuvusius faktus. Jei pašnekovai stengsis išvengti
tiesioginių atsakymų - tai jau rimtas signalas, kad galima apgaulė“, -
teigia S.Minkevičius.
Jei visgi priimamas sprendimas pinigus perduoti, būtina reikalauti
pinigų atėjusių asmenų dokumentų ir užsirašyti jų duomenis. Reikia
reikalauti, kad jie savo ranka parašytų pakvitavimą apie atsiskaitymą. Tai
palengvintų tyrimą, kai sukčiaujantys asmenys būtų nustatyti.
Pastaruoju metu vis dažniau apgaunami vaikai. Tėvai turėtų jiems
papasakoti apie tai, kad tokio skambučio gali sulaukti ir jų šeima.
Policijos pareigūnai neturi spręsti pažeidėjų susitaikymo su jiems
žalą padariusiais asmenimis - jie privalo registruoti visus nustatytus
teisėtvarkos pažeidimus. Žmonės gali būti ramūs -tais atvejais, kai
įstatymai leidžia nepradėti proceso ar jį nutraukti šalims susitaikius, tai
galima padaryti bet kurioje proceso stadijoje iki pat priimant nuosprendį,
todėl nebūtina skubėti to daryti iš karto po įtartino pranešimo apie tariamą
nelaimę.
Geriau pirma susitikti su tais, kurių naudai prašomi pinigai.
Įsidėmėtina, kad visais atvejais, kai skambina policijos pareigūnais
prisistatantys asmenys ir prašo pinigų, tokiu būdu „stengdamiesi kažkam
padėti“, yra daromas vienoks ar kitoks teisės pažeidimas, apie kurį reikėtų
informuoti policiją ar prokurorą.
Gyventojams skundžiantis, kad policijos pareigūnai kartais nereaguoja
į pranešimus apie skambinusius sukčius, prokuroras S.Minkevičius apie tokį
pareigūnų elgesį prašo raštu informuoti prokuratūrą, kurios veiklos
teritorijoje yra policijos įstaiga.
„Policija privalo registruoti ne tik padarytus, bet ir daromus ar
rengiamus nusikaltimus ir nedelsiant imtis priemonių juos užkardyti ir
tirti. Policijos pareigūnų atsisakymas veikti, kol veika nėra baigta, yra
šiurkštus policijos veiklą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas. Gavę
tokį pranešimą prokurorai privalės spręsti pareigūnų atsakomybės klausimus“,
- sako S.Minkevičius.
Jo teigimu, kova su tokio pobūdžio nusikaltimais negali būti sėkminga
be pačios visuomenės pagalbos. Informuodami teisėsaugos institucijas apie
tokias veikas, gyventojai apsaugotų nuo jų ne tik save, bet ir savo
artimuosius bei kitus, dažnai senyvo ar labai jauno amžiaus asmenis nuo
negatyvių išgyvenimų dėl tariamai nukentėjusių jiems brangių žmonių, taip
pat nuo dažno viso gyvenimo santaupų praradimo.