„Mus apvogė! – iš susijaudinimo menininkė vos galėjo pratarti žodį. – Net nežinau, ką ir pasakyti. Taip staiga viskas įvyko. Jie išdaužė mūsų „butiko“ langą ir išnešė kompiuterį. Per keturias minutes daugiau nieko nespėjo paimti. Ir ačiū Dievui! Gerai, kad signalizacija iškart suveikė.“
Nepaėmė vertingų daiktų
Patyrusi nemenką šoką drabužių ir interjero dizainerė J.Žilėnienė daugiau nieko negalėjo pasakyti. Ji guodėsi vien tuo, kad įsibrovėliai nespėjo išnešti vertingesnių daiktų – prabangių drabužių kolekcijų, eskizų, mados knygų, siuvimo įrankių, baldų.
Prieš keletą mėnesių sostinės Stiklių gatvėje atidariusi naujus mados namus dizainerė puoselėjo viltis čia ne tik dirbti, bet ir pailsėti po ilgos darbo dienos. Erdvioje dviejų aukštų mados galerijoje su rūsiu yra viskas, apie ką dizainerė svajojo. Ten įrengtas atskiras poilsio kambarys, kuriame menininkė patogiai įsitaiso ant sofos ir išgeria puodelį arbatos.
Po įvykio – į Afriką
Po šio įsibrovimo menininkės ramybė sutrikdyta ir nežinia, ar ji nuo šiol čia jausis saugi. Bet svarbiausia, anot moters, kad niekas nenukentėjo.
Šiuo metu skaičiuojami patirti nuostoliai. Tačiau J.Žilėnienei dabar rūpi ne tiek šie nemalonūs rūpesčiai, kiek kelionė į Maroką. Į šią egzotišką Šiaurės Afrikos šalį dizainerė ruošiasi išvykti jau po kelių dienų. „Aš ten būsiu labai trumpai. Verslo reikalai...“ – trumpai paaiškino moteris.
Tai jau bus ne pirma jos kelionė į Maroką. Dizainerė į šią šalį vyksta mažiausiai du kartus per metus. Čia pagal užsakymus ji kuria lininių drabužių kolekcijas. Pasiūti jos drabužiai eksportuojami į Kanadą ir Didžiąją Britaniją.
„Kodėl Marokas? Taip atsitiko, kad dar Lietuvoje susipažinau su žmonėmis, kurie atvyko pas mus nusipirkti lino audinių. Juk daug kas žino, kad Lietuva turtinga šio pluošto. Po šios pažinties ir atsirado užsakymų kurti toje egzotiškoje šalyje“, – apie darbo pradžią Afrikoje pasakojo garsi menininkė ir neslėpė, jog ši šalis ją iki šiol žavi. Pakerėta Maroko egzotikos ir šilumos dizainerė neatmeta galimybės čia apsilankyti dažniau.
Gal marokiečiai nesikėsina į svetimą gerą?