Advokatas buvo sudaręs sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo
su Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Tarnyba gavo gyventojų skundų apie advokato V.Metelicos galimą
piktnaudžiavimą teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kreipėsi
į prokuratūrą, prašydama ištirti gautus skundus.
Remdamasi pateikta medžiaga, Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo
ikiteisminį
tyrimą dėl advokato veiklos. Advokatui dėl kyšio reikalavimo
pareikštas įtarimas, BNS sakė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas
spaudai Martynas Povilaitis.
Pasak Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
direktoriaus Arno Ilgausko, į prokuratūrą dėl V.Metelicos veiklos buvo
nuspręsta kreiptis, kai tarnyba nesulaukė advokato veiklos įvertinimo iš
Lietuvos advokatų tarybos.
Patį V.Metelicos paaiškinimą apie neva jam neaiškią apmokėjimo už
paslaugas tvarką A.Ilgauskas vadina nonsensu.
„Kaip advokatas gali nežinoti įstatymo? Be to, apmokėjimo tvarka yra
numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartyje, kurią
V.Metelica su tarnyba sudarė 2005 m. birželio mėnesį“, - tarnybos pranešime
spaudai cituojamas A.Ilgauskas.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovas
informavo, kad dėl V.Metelicos veiklos tarnyba gavo šešis skundus. Pirmasis
jų buvo gautas dar 2005-ųjų gruodžį. Tarnyba tą pačią dieną kreipėsi į
Lietuvos advokatūrą, prašydama išnagrinėti gautą skundą, tačiau nesulaukė
jokio atsako.
Antrą kartą dėl įtarimų, kad advokatas V.Metelica galimai netinkamai
atlieka savo pareigas, į šią instituciją tarnyba kreipėsi 2006 m. rudenį.
„Raštu jokio atsakymo negavome ir šį kartą, tačiau žodžiu buvome
patikinti, kad advokatas gavo žodinį įspėjimą“, - sakė tarnybos
direktorius.
Po tokios reakcijos tarnyba kreipėsi į patį advokatą, siūlydama jam
nutraukti sutartį dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos
teikimo, tačiau V.Metelica atsisakė. Tada buvo nuspręsta dėl advokato
veiksmų kreiptis į prokuratūrą.
Pasak A.Ilgausko, advokatas V.Metelica tarnybos sprendimais antrinę
teisinę pagalbą teikė 24 kartus, tačiau nė karto nesikreipė į tarnybą dėl
apmokėjimo už paslaugas. Tai, pasak A.Ilgausko, tik patvirtina įtarimus, kad
advokatas galėjo neteisėtai reikalauti pinigų iš klientų.
Šių metų pradžioje Teisingumo ministras Petras Baguška kaip tik ir
kreipėsi į visuomenę dėl galimo advokatų piktnaudžiavimo teikiant valstybės
garantuojamą antrinę teisinę pagalbą šalies gyventojams.
Pasak A.Ilgausko, po ministro pranešimo tarnyba raštu kreipėsi į visus
advokatus, su kuriais yra sudariusi sutartis dėl nemokamos teisinės pagalbos
teikimo.
„Labai apmaudu, kad kyla įtarimų dėl advokatų piktnaudžiavimo teikiant
gyventojams valstybės garantuojamą teisinę pagalbą labiausiai pažeidžiamai
visuomenės daliai - mažas pajamas gaunantiems žmonėms“, - sako A.Ilgauskas.
Antrinė teisinė pagalba - tai dokumentų rengimas, gynyba ir
atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio
ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar
teismo sprendimas.
Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose,
išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio
proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto
civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos piliečiai, kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei
kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai
asmenys.
Antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės
pajamos neviršija Lietuvos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių
teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims,
kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir
įstatymų saugomus interesus.