Be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo E.Kaliačius
negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.
Aukščiausiojo Teismo nutartis šioje byloje yra galutinė ir neskundžiama.
Nuteistas buvęs policijos vadovas anksčiau žadėjo kreiptis į Europos
žmogaus teisių teismą Strasbūre, jei Lietuvos teismų sprendimai jam bus
nepalankūs.
Nuosprendį E.Kaliačius buvo apskundęs Vilniaus apygardos ir
Aukščiausiajam teismui, prašydamas panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti.
Siekdamas išteisinimo, E.Kaliačius su advokatu teismus bandė įtikinti, kad
areštantai dirbo ne jo, o jo sūnaus sodyboje. Tokius aiškinimus teismai
įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad į E.Kaliačiaus sodybą
Vilniaus rajone, Svironių viensėdyje, areštantai buvo vežami nuo 2000-ųjų
rugsėjo iki 2002-ųjų spalio. Prokuratūros duomenimis, ten jie kasė duobes,
barstė juodžemį, valė vandens telkinį, genėjo medžių šakas, kirto krūmus,
rovė medžių šaknis, pjovė malkas, klojo plyteles ir atliko kitus darbus.
Iki 2005-ųjų gegužės 10 dienos ši sodyba buvo E.Kaliačiaus nuosavybė.
Vėliau ji buvo padovanota sūnui. Šiuos veiksmus teismas įvertino kaip siekį
pridengti savo neteisėtus veiksmus - ekspareigūnas turtą padovanojo, kai jo
neteisėta veikla susidomėjo specialiosios tarnybos.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad policijos šefas areštuotuosius darbams
į savo privačias valdas vežėsi siekdamas turtinės naudos - nenorėdamas
samdyti darbininkų, transportą, pirkti kurą. Tokiais savo veiksmais
E.Kaliačius pažeidė įvairius įstatymus, tarp jų - Viešųjų ir privačių
interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, sumenkino policijos
autoritetą, padarė didelę žalą valstybės interesams.
Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti 18 buvusių areštantų
paliudijo, kad dirbo E.Kaliačiaus sodyboje. Didesnė jų dalis patvirtino, kad
privačioje ekskomisaro valdoje dirbo ne vieną dieną. Už darbą jie negavo
jokio atlygio.
13 vyrų tikrinant parodymus vietoje, tai yra E.Kaliačiaus sodyboje,
nurodė konkrečią vietą, kur dirbo. Vienas vaizdžiai nupasakojo, kaip atrodo
ta vieta, kur dirbo. Be to, vienas areštantas teigė, kad dirbo sodyboje,
kuri buvo aprašyta ir kurios nuotraukos buvo išspausdintos viename žurnalų
2004-siais.
Tyrimo duomenimis, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato,
kuriam vadovavo E.Kaliačius, areštinėje buvo speciali, oficialiai
neįforminta kamera Nr. 7, kurioje buvo laikomi E.Kaliačiui dirbę
areštuotieji.
Areštuotieji nebuvo kriminaliniai nusikaltėliai, o laiku nesusimokėję
baudų vairuotojai, bausti už greičio viršijimą, ar turgaus prekeiviai,
neturėję prekybai reikiamų leidimų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ikiteisminį tyrimą dėl buvusio sostinės
policijos šefo galimo piktnaudžiavimo, išnaudojant areštuotus asmenis savo
privatiems reikalams, pradėjo 2005-ųjų gegužę. Rugsėjį toje pat byloje
pareigūnai pareiškė įtarimus ir buvusiam E.Kaliačiaus pavaldiniui Genadijui
Beliavskiui.
Buvęs E.Kaliačiaus pavaldinys, anksčiau policijos areštinei vadovavęs
G.Beliavskis atsipirko bauda. Kaltę iš dalies pripažinusiam ir jokios
turtinės naudos dėl areštantų išnaudojimo negavusiam ekspareigūnui teismas
skyrė 5 tūkst. litų baudą. Nuosprendžio jis neskundė nė vienam teismui.
E.Kaliačių nemalonumai užgriuvo žiniasklaidai pranešus apie jo savavališkas statybas Vilniaus rajone bei išnaudotus areštuotuosius. Dėl
pastarųjų įtarimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2005-ųjų liepos 14-ąją, gavęs Centrinės medicinos ekspertų komisijos
išvadas, jog dėl ligos yra netinkamas tarnybai, E.Kaliačius iš Vilniaus
policijos vadovo pareigų pasitraukė.
Po dienos buvo paskelbtos jam nepalankios Policijos departamente
atlikto tarnybinio patikrinimo išvados. Kaltinimų, pagal kuriuos Vidaus
tyrimų tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą, pareigūnui buvo surašyta 14
punktų, tarp kurių - ne tik savavališkų statybų Vilniaus rajone vykdymas,
bet ir policijos žirgų, arklidžių bei automobilių naudojimas asmeninėms
reikmėms.
Sostinės policijai E.Kaliačius vadovavo nuo 1999 metų, o policijoje
tarnybą ėjo nuo 1978-ųjų rugsėjo.
Jis kurį laiką užėmė saugos bendrovės „Trikampis žiedas“ generalinio
direktoriaus pareigas, o savo akcijas perrašė vyriausiajam sūnui.
Pagal įstatymus, saugos tarnybos vadovu, darbuotoju ar
kontroliuojančiu asmeniu negali būti už tyčinį nusikaltimą teistas žmogus,
kuriam dėl to neišnykęs ar nepanaikintas teistumas.
Ekskomisaras buvo tapęs ir advokatu, tačiau pasitraukė ir iš advokatūros.