Anksčiau skirtos vienerių metų bausmės dabar pakeistos į dvejų metų
laisvės atėmimo bausmes.
Kasacinį skundą parašę Panevėžio apygardos prokurorai prašė pakeisti
ankstesnius teismų sprendimus, kuriais Tado Ruzo ir Aurelijaus Timochino
veiksmai buvo kvalifikuoti kaip vagystė. Kaltintojų manymu, šie vyrai
turėjo būti nuteisti už plėšimą.
Aukščiausiasis Teismas prokurorų prašymą patenkino. Nusikaltimą
kvalifikavus ne kaip vagystę, o kaip plėšimą, sugriežtėjo bausmė
kaltininkams.
Bylos duomenimis, 2004 metų spalio 22 dieną automobiliu važiavę
T.Ruzas ir A.Timochinas su dar vienu bendru iš kelyje sutiktų keturių
nepilnamečių jaunuolių pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefonus,
pinigus ir striukę.
Pirmos instancijos teismas šią nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip
turto pagrobimą vagystės būdu, paaiškindamas, kad nebuvo naudotas fizinis
smurtas, negrasinta jį panaudoti bei nebuvo atimta galimybė priešintis.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros, tačiau su tokiu nusikalstamos
veikos kvalifikavimu nesutiko prokurorai. Pasak prokurorų, nukentėjusieji
nepilnamečiai jaunuoliai pakluso iš automobilio išlipusių įžūlių ir
apgirtusių plėšikų reikalavimams atiduoti mobiliuosius telefonus, pinigus ir
striukę, nes buvo išsigandę, kad su jais bus susidorota.
Prokurorų nuomone, nukentėjusiems nepilnamečiams apiplėšimo metu
kilusi grėsmė buvo reali, egzistavo objektyviai. Aukščiausiojo Teismo
teisėjų kolegija pritarė prokurorų kasaciniame skunde išdėstytiems
argumentams.
Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Jolantos
Činčikienės, turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad
kaltininkas, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja
nukentėjusiojo atžvilgiu nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo
galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis.
Tik tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį
smurtą, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip plėšimas taip pat
kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj
pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam
asmeniui priešintis.
Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais arba veiksmais, taip pat be
grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri
yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam.
Situacijos grėsmė suvokiama įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo
įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas,
užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir smurto panaudojimui palankios
aplinkybės.