39 žmonių žūties priežastimi tapo neatsargus rūkymas, 30 - neatsargus
elgesys su ugnimi, 5 gyventojai žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų
eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dar 5 - dėl priešgaisrinės saugos
taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus.
Dar 49 žmonių žūties priežastys tiriamos.
Iki gegužės mėnesio kilo 13 gaisrų, kuriuose iš karto žuvo po 2
gyventojus ir 3 gaisrai, iš karto pasiglemžę 3, 4 ir 6 žmonių gyvybes
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų ir žuvusiųjų
juose skaičius sumažėjo 35 proc., ketvirtadienį pranešė Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Miestuose ir miesteliuose žuvo 60 gyventojų, o kaimo vietovėse - 71.
19 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė Vilniuje, 10 - Kaune, po 7 - gyventojus
žuvo Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose, po 6 - Radviliškio ir Širvintų
rajonuose, 5 - Šalčininkų rajone, po 4 - Kauno, Prienų, Kretingos,
Panevėžio, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose.
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 3 tūkstančiai 937 gaisrai, o kaimo
vietovėse - 2 tūkstančiai 514. Ugnis sunaikino 251 pastatą, 114 transporto
priemonių, 358 tonas pašarų,
Ugniagesiai gaisrų metu išgelbėjo 153 žmonių gyvybes, 590 pastatų, 86
transporto priemones, 322 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (44
proc.), žolės deginimas (12 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių
elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7 proc.), netvarkingų
krosnių ir dūmtraukių naudojimas (6 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.).
Šiemet užregistruoti 124 padegimai, 102 gaisrai kilo dėl vaikų
išdykavimo su ugnimi, o 1 tūkstančio 35 gaisrų priežastys dar tiriamos.