Tokie gaisrai sudarė beveik 48 proc. visų gaisrų. 2006 metais per tą patį laikotarpį čia jų buvo kilę 8500, nuniokojusių net 34,4 tūkst. hektarų žolės ir miško. Be to, jeigu pernai iki gegužės 11 dienos išdegusiose pievose buvo rasta net 11 žuvusių žmonių, 6 patyrė traumas, o nuo deginamos žolės sudegė net 108 įvairūs pastatai, tai šiemet supleškėjo vos vienas pastatas, žmonių aukų pavyko išvengti ir tik vienas gyventojas buvo traumuotas.
Atsižvelgdamas į skaudžią praėjusių metų statistiką ir siekdamas sumažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šiemet pradėjo rengtis iš anksto. Prasidėjus pernykštės žolės gaisrams, departamentas paskelbė akciją prieš žolės deginimą. Šalies priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos organizavo reidus, o jų metu nustatytiems priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikė administracinio poveikio priemones, sugriežtino miškų ir durpynų priešgaisrinės saugos kontrolę bei suaktyvino priešgaisrinį agitacinį darbą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcija buvo surengęs reidą atvirose teritorijose. Jo metu iš oro buvo išžvalgyta Vilniaus apskrities teritorija, kurioje kaip kasmet, taip ir šiemet, kilo daugiausia žolės gaisrų – 990. Reido metu gauti duomenys buvo perduoti Valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijų pareigūnams.
Buvo dedamos visos pastangos, kad informacija apie žolės deginimo žalą pasiektų kuo daugiau gyventojų. Šis darbas nenuėjo perniek. Žolės gaisrų statistika leidžia manyti, kad gyventojai atkreipė į tai dėmesį ir tapo sąmoningesni. Daugkartinių reidų metu Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai šiemet išaiškino ir nubaudė 35 pažeidėjus, kai pernai – 124.