Nerijus Barčas, kuris buvo pagrindinis ir tiesioginis liudytojas šioje
baudžiamojoje byloje, tikriausiai yra nebegyvas. Vilniaus miesto vyriausiojo
policijos komisariato Kriminalinės policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo
skyriaus pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl N.Barčo neatsargaus
gyvybės atėmimo. Vyriškio lavonas nerastas iki šiol. Nusikaltimu įtariami du
asmenys.
Šią informaciją Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pateikė
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Žydrūnas Radišauskas, palaikantis
valstybinį kaltinimą tyčinio gaisro byloje.
N.Barčas buvo pagrindinis ir tiesioginis liudytojas namo padegimo
prieš porą metų byloje.
„Pamatysit, kai bus garsinami parodymai“, - paklaustas žurnalistų, ką
liudijo N.Barčas pareigūnams, atsakė prokuroras Ž.Radišauskas.
Šią bylą pradėti nagrinėti teismas ketino dar pernai lapkritį. Tačiau
tada pareigūnams nepavykdavo rasti vieno įtariamųjų 29 metų Tomo Bartašiaus.
Buvo paskelbta įtariamojo paieška. Maždaug prieš pusantro mėnesio pareigūnai
jį sulaikė, o teismas leido suimti. Tačiau į posėdį antradienį kaltinamasis
nebuvo etapuotas dėl techninės klaidos, įvykusios pasikeitus bylos
teisėjams.
T.Bartašius yra vienas kaltinamųjų namų padegimo V.Grybo gatvėje
Vilniuje byloje.
Bylos duomenimis, namą galėjo padegti T.Bartašius ir vilnietis
Andžejus Žeimo.
Dar vienas vilnietis Vidmantas Jankauskas kaltinamas poveikiu šios
bylos liudytojams.
Liudytojais šioje byloje turėtų būti apklausta nemažai asmenų, kai
kurių teismui surasti nepavyksta, todėl policijos pareigūnų buvo prašoma
juos atvesdinti.
Tai jau ne pirma teismą pasiekusi namų padeginėjimo sostinėje byla.
Pernai lapkritį tas pats Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas
paskelbė nuosprendį namo sostinės Šnipiškių rajone tyčinio padegimo byloje.
Namo sieną padegusią 20-metę vilnietę Dianą Andrejevą teismas
pripažino kalta sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir skyrė
vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems
metams.
Teisėjas atsižvelgė, kad jauna moteris prisipažino kalta, gailisi,
augina mažą vaiką, mokosi ir dirba, todėl realios laisvės atėmimo bausmės
neskyrė. Šis nuosprendis apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.
9 klasių išsilavinimą turinti pardavėja teisme prisipažino, kad
Šnipiškių rajone, Šilutės gatvėje žiebtuvėliu padegė bitumine danga padengtą
medinio namo sieną. Gaisras buvo greitai užgesintas ir namas nesupleškėjo.
D.Andrejeva pati pranešė apie gaisrą šeimininkams, jį pastebėjo kaimynai ir
iškvietė ugniagesius.
Pareigūnai įtaria, kad šis gaisras buvo susijęs su žemės sklypais
prekiaujančių bendrovių interesais. Šioje byloje taip pat buvo minimas
A.Žeimo tačiau kaltinimai jam nebuvo jokie pareikšti.
Teisme buvo paskelbti kaltinamosios D.Andrejevos sugyventinio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo
metu tiriant bylą. Vyriškis pripažino, kad yra pažįstamas su nekilnojamojo
turto bendrovės „Lintanas“ vadybininku A. Žeimo. Jis ir paprašė jo
pasikalbėti su namo šeimininkais, ar jie neparduotų sklypo.
Liudytojo teigimu, A.Žeimo prašęs pagąsdinti namo šeimininkus, o už
šią paslaugą jis jam padovanosiąs kambarį bendrabutyje.
Vyriškis apie A.Žeimo kalbas papasakojo savo sugyventinei.
Vos užgesinus gaisrą abu sugyventiniai gyrėsi, kad turi „Lintano“
telefonus. Šią aplinkybę įsidėmėjo padegto namo savininkai Matuliauskai.
Statinių padegimams prestižiniuose sklypuose buvo sudaryta
tarpžinybinė teisėsaugininkų grupė. Tyrimo metu mėginama surinkti įrodymus,
kurioms nekilnojamojo turto bendrovėms padegimai buvo naudingi.
Vilniaus savivaldybė nusprendė neduoti leidimų projektuoti naujus
pastatus tose vietose, kur sudegė mediniai pastatai. Statybas bus leista
pradėti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui.