Apie tai antradienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Pagėgių policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą dėl į
Pakamonių kaimą atvykusių 4 vyriškių, kurie agitavo balsuoti už Liberalų
demokratų partiją.
Gautame pranešime apie pažeidimus teigta, jog rinkėjams buvo dalinami
balsavimo biuletenių pavyzdžiai su nurodytomis kandidatų pavardėmis,
kiekvienam balsavusiam siūlyta mokėti po 30 litų.
Liudytojams pradėjus fiksuoti įvykį vaizdo kamera, vienas iš vyriškių,
norėdamas atimti biuletenių pavyzdžius, rankomis sugriebė už kaklo
filmuojantįjį.
Atlikus tyrimą balandį Tauragės rajono apylinkės prokuratūros
prokuroras surašė pareiškimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo
baudžiamuoju įsakymu.
Dviem rinkimų teise trukdžiusiems pasinaudoti kaltinamiesiems - 35
metų S.P. ir 42 metų R.S. - prokuroras siūlė 20 minimalių gyvenimo lygių
(MGL) (2,6 tūkst. litų) baudą, teismas skyrė - po 15 MGL (beveik 2 tūkst.
litų) dydžio baudas.
Tokį teismo sprendimą kaltinamųjų advokatas apskundė, byla toliau bus
nagrinėjama teisme įprasta baudžiamojo proceso tvarka.
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą
pradėjo dėl balsų skaičiavimo protokolo klastojimo.
Kovo pabaigoje prokurorė priėmė sprendimą procesą užbaigti
baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamosioms R.K. ir G.B. teismo prašyta skirti po 20 MGL (po 2,6
tūkst. litų) baudas, teismas kiekvienai kaltinamajai skyrė po 10 MGL (1,3
tūkst. litų) dydžio baudas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo.
Į prokuratūras su prašymais pradėti ikiteisminį tyrimą dažniausiai
kreipėsi rinkimuose dalyvavusių partijų atstovai. Dažniausiai buvo
skundžiamasi, jog yra perkami piliečių balsai, klastojami rinkėjų
pažymėjimai, kiti balsavimui ar jo rezultatų skaičiavimui skirti dokumentai,
siūloma rinkėjus nuvežti į balsavimo vietą.
Generalinė prokuratūra apibendrino iš teritorinių prokuratūrų gautą
informaciją apie įstatymų pažeidimus rinkimų į savivaldybių tarybas metu ir
jų pagrindu priimtus procesinius sprendimus.
Iš viso buvo gauti 32 asmenų pranešimai dėl rinkimų įstatymų
pažeidimų, iš jų pagal 22 pradėti ikiteisminiai tyrimai, pagal 10 - pradėti
atsisakyta.
„Atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus dėl to, kad nenustatyta
nusikalstamos veikos požymių, procesas turi vykti privataus kaltinimo tvarka
arba asmenys patraukti atsakomybėn administracine tvarka“, - sako
apibendrinimą apie šiuos tyrimus rengęs Ikiteisminio tyrimo kontrolės
skyriaus prokuroras Sigitas Jankauskas.
Devyniolika ikiteisminių tyrimų buvo užbaigti priimant procesinį
sprendimą: 17 ikiteisminių tyrimų nutraukti, dėl 2 tyrimų prokurorai
kreipėsi į teismą su prašymais procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Iki
šiol nėra baigti 3 ikiteisminiai tyrimai.
Dažniausiai ikiteisminiai tyrimai buvo pradedami pagal Baudžiamojo
proceso kodekso 172 straipsnį - dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.
Pagal šį straipsnį pradėta 17 ikiteisminių tyrimų.
„Tyrimai buvo pradėti gavus rinkimus stebėjusių partijų atstovų
pranešimus, kuriuose nurodyta apie galimą trukdymą rinkėjams pasinaudoti
rinkimų teise paperkant, naudojant psichinę prievartą ar apgaulės būdu. Nors
pranešimuose jie nepateikė konkrečių duomenų, kad tai buvo daroma, tačiau
jiems įtarimą kėlė atskirų rinkėjų ar partijų atstovų veiksmai, pavyzdžiui,
kai į rinkimus rinkėjai atvykdavo kolektyviai ar rinkimų vietose jie
bendravo su partijų atstovais“, - sakė prokuroras S.Jankauskas.
Pasak prokuroro, tyrimų metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar buvo
trukdoma rinkėjams pasinaudoti rinkimų teise ir kokie asmenys tai darė.
Apklausus rinkėjus jie patvirtino, kad niekas netrukdė laisvai išreikšti
savo valią rinkimuose.
Tyrimų metu taip pat buvo atliekami ir kiti tyrimo
veiksmai, kuriais buvo siekiama surinkti duomenų, galinčių patvirtinti ar
paneigti nusikalstamos veikos požymius ir aplinkybes. Tokiais atvejais, kai
tyrimų metu nebuvo nustatyta jokių trukdymų, ikiteisminiai tyrimai nesant
nusikalstamos veikos požymių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, šie buvo
nutraukti.
Vilniaus teisėsaugos pareigūnai dėl galimo balsų pirkimo per
išankstinius savivaldos rinkimus kovo pradžioje pareiškė įtarimus Loretai
Dovidauskienei. Ši vilnietė anksčiau priklausė Naujajai Sąjungai (NS,
socialliberalams). Neseniai ji sustabė narystę partijoje.
Įtarimai L.Dovidauskienei pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 172
straipsnį, numatantį atsakomybę už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise.
Pareigūnai kaltina L.Dovidauskienę tuo, kad, papirkdama rinkėjus, ji
trukdė jiems realizuoti rinkimų teisę.
Įtarę, jog Vilniaus savivaldybės pastato prieigose perkami rinkėjų
balsai, vasario 21 dieną pareigūnai sulaikė grupę asmenų, dauguma jų buvo
neblaivūs Grigiškių gyventojai. Tarp asmenų, atvežtų apklausti į Šnipiškių
nuovadą, buvo ir peruku „užsimaskavusi“ Naujosios sąjungos kandidatė į
sostinės savivaldybės tarybą grigiškietė L.Dovidauskienė.
Kai kurie sulaikytieji prisipažino, esą už balsą L.Dovidauskienės
naudai buvo pažadėta 10 litų, be to, jie buvo ne tik atvežti balsuoti, bet
ir pavaišinti svaigalais.
Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau ir nėra baigtas.
Pareigūnai taip pat ieško Tauragėje rinkėjus papirkinėjusių
įtariamųjų, Klaipėdoje tiriamas galimas pirmumo balsų klastojimo atvejis.
Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko vasario 25 dieną.
Kovo pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo nutarusi
savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Pagėgių ir Švenčionių apygardose dėl
gausių pažeidimų pripažinti negaliojančiais bei surengti ten pakartotinius
rinkimus. Tačiau teismas įpareigojo VRK patvirtinti rinkimų rezultatus šiose
apygardose.
Rinkimų metu daugiausia mandatų - 12 - Pagėgių savivaldybės taryboje
iškovojo „Tvarka ir teisingumas“. Lietuvos socialdemokratų partija gavo 3,
Darbo partija ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga - po 2, Liberalų ir
centro sąjunga bei Tėvynės sąjunga - po 1 mandatą.