Bendrovės „Baldenis“ direktorius Linas Šerepka pripažintas kaltu
pažeidęs darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nubaustas 36
minimalių gyvenimo lygių (MGL) - tai yra 4 tūkstančių 500 litų bauda,
antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat nutarė priteisti
nukentėjusiam nelaimingo atsitikimo metu staklininkui Rolandui G. 150
tūkstančių litų neturtinės žalos. Ankstesniu teismo sprendimu jam buvo
priteista dvigubai mažesnė - 70 tūkstančių litų neturtinė žala.
2004-ųjų vasario 5 dieną bendrovės „Baldenis“ baldų ceche, esančiame
Panevėžyje, Beržų gatvėje, įvyko nelaimingas atsitikimas: staklininkas
Rolandas G., dirbęs prie medienos frezavimo ir šlifavimo staklių, sunkiai
susižalojo ranką.
Besisukantis pjovimo įrankis - freza įsuko dešinės rankos baltinių
rankovę. Po šio nelaimingo atsitikimo staklininkui buvo amputuota dešinė
ranka ties žastu, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo
nustatyta, kad Rolandas G., pradėjęs dirbti bendrovėje, nebuvo supažindintas
su kombinuotų medienos frezavimo šlifavimo staklių naudojimo saugos ir
sveikatos apsaugos instrukcija.
Pasak prokurorų, bendrovės direktorius L.Šerepka, būdamas atsakingas
už darbuotojų saugą ir sveikatą, to nepadarė ir pažeidė įstatymų ir teisės
aktų nustatytą tvarką .
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu
dėl šio nelaimingo atsitikimo kaltu pripažino bendrovės „Baldenis“
direktorių L.Šerepką, pradėjusį eiti savo pareigas 2001 m. ir per tą laiką
neorganizavusį kolektyvinių apsaugos priemonių.
Pasak ekspertų, į besisukančius agregatus galėjo patekti bet kuris
prie jų priėjęs darbuotojas - ši staklių dalis buvo atvira ir pavojinga.
Teisindamasis, kad už darbų saugą esą buvo atsakingi kiti asmenys,
direktorius parašė apeliacinį skundą.
Panevėžio apygardos teismas darbdavį išteisino, o nukentėjusiojo
apeliacinį skundą atmetė.
Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai su apygardos teismo
išteisinamuoju sprendimu nesutiko. Pasak prokurorų, dėl nelaimingo
atsitikimo darbe metu visam gyvenimui buvo suluošintas jaunas žmogus,
patyręs didžiulius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus:
nukentėjusysis prarado didžiąją dalį darbingumo ir galimybę susikurti sau
geresnį gyvenimą.
Kasaciniame skunde prokurorų pateikti argumentai dėl netinkamai
pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso
įstatymų pažeidimų įtikino Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją - ji
patenkino prokurorų prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo
apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti miesto
apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo darbdavys buvo pripažintas kaltu.
Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka sako, kad
ši byla parodė, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas
darbdavys. Jis privalo užtikrinti, kad nekiltų grėsmė darbuotojų sveikatai.
Jeigu dėl saugių darbo sąlygų nebuvimo įvyksta nelaimingas atsitikimas,
darbdaviui atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tokios bylos dėl jų sudėtingumo
dar retai pasiekia teismus.
Pernai Panevėžio apygardos prokurorai laimėjo panašų teisinį ginčą dėl
darbų saugos ir sveikatos apsaugos.
Aukščiausiasis teismas patenkino prokurorų kasacinį skundą dėl
darbdavio - „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės transporto tarnybos viršininko
Napoleono Šatinsko, prieš trejus metus žiemą tikrai pražūčiai pasiuntusio
bendrovės traktorininką valyti netvirtą ledą ant Nevėžio užtvankos prie
„Ekrano“ gamyklos, pripažinimo kaltu.