Kova su kontrabanda: spyriai nepilnamečiams

Pasak pareigūnų, kone kas antras Pagėgių pasienio rinktinės saugomame valstybės sienos ruože esančių kaimų gyventojas yra susijęs su nelegaliu verslu. Jauniausi – vos penkiolikos ar šešiolikos metų paaugliai – taip pat dirba. Juos kontrabandininkai samdo žvalgybai.

„Mano darbas yra stebėti ir pranešti, kas kur važiuoja. Už parą budėjimo gaunu pusantro šimto litų. Kartais ir tris paras būnu nemiegojęs“, – baugščiai žvilgčiodamas į kelią pasakojo 16-metis Mantas. Vaikinukas trumpam sukluso, kai tolumoje išgirdo variklio gausmą.

„Baltas mokyklinis autobusas važiuoja, nieko rimto“, – nurimo.

Mantas sakė, kad kaime šiuo verslu užsiima gal tik vienas kitas paauglys. Tėvai tokiu vaikų darbu, pasirodo, tik džiaugiasi.

„Mūsų šeima didelė, tėvai mažai uždirba. Per mėnesį namo parnešu 3–4 tūkstančius litų. Atiduodu mamai, o ji jau sprendžia, kam išleis. Šiek tiek ir sau pasilieku“, – atviravo nevaikiškus rūpesčius pasakodamas paauglys.

Pasak Manto, pasienio kaimuose darbo nėra, kai kas verčiasi ūkininkaudamas, tačiau didelės šeimynos iš to neišlaikysi.

Penkiolikos ar šešiolikos metų paaugliai, gerai pažįstantys vietos miškus ir vieškelius, kontrabandininkų yra samdomi žvalgybai. Tokius pagalbininkus greitai išsiaiškina ir pasieniečiai.

„Mes jų slapukus surandame. Aptinkame krūmuose, tai jie mus pasigauna, ataudžia ir sako: „Valandą slėpėmės, maskavomės, o jūs čia ėmėte ir suradote“, – juokėsi jaunuolis.

Mantas pakelia marškinius ir parodo randą ant pilvo. „Mane dukart buvo gerai apdaužę. Vieną kartą prie pasieniečių bokštelio pagavo. Buvome dviese, vienas pasienietis mane nusivijo, kitas draugą.

Nepasprukau, pareigūnas man per kojas spyrė, pargriuvau. Tada ranka kirto man į veidą, pasipylė kraujas iš nosies. Kai sugrįžo antrasis, abu mane išrengė nuogai ir, paėmę už rankų ir kojų, ėmė tampyti po dilgėles, krūmus“, – apie patirtą egzekuciją pasakojo vaikinas.

Pasak jaunuolio, pasieniečiai su juo „vyriškai“ apie kontrabandą pasikalbėjo. Manto tėvai niekur dėl sužaloto vaiko nesikreipė. Tylėjo ir kito šešiolikmečio mama, kai vieną naktį jos vaikas grįžo sutrenktomis smegenimis.

„Jį namo einantį naktį pagavo, iš krūmų iššoko dviese uniformuoti. Čiupo už sprando ir sako: „Štai šitas medis tau bus kaip tik.“ Penkis kartus jo galvą pasienietis daužė į medį, kol tas apsivėmė“, – pasakojo Mantas.

Dar žiemą jaunuolis įkliuvo Viešvilės užkardos pareigūnams, tą kartą pasieniečiai vaikinuką nusivežė į užkardą.

„Kabinete neva tardė, bet aš nieko jiems nepasakojau. Po to šonkaulius atidaužė. Jie moka – muša taip, kad neliktų mėlynių. Vėliau mane ant žemės pargriovė, o pasienietis galvą batu primynė prie žemės. Kai gulėjau veidu prie plytelių prispaustas, jis dar batu pasukiojo ant galvos“, – pasakojo Mantas.

Per naktį sulaikymo kameroje laikytas jaunuolis sako apie dvidešimt kilometrų iki namų parėjęs pėsčiomis. „Tėvams niekas ir nepranešė, kad mane sulaikė“, – sakė jaunuolis.

Mantas prasitarė, kad didžiausia jo svajonė yra išvažiuoti gyventi į užsienį. „Nenoriu čia būti. Ar svajoju apie ką? Net nežinau, noriu ramiai gyventi. Mašinos norėčiau, savo namų“, – kalbėjo jaunuolis.

Į kontrabandos verslą įsitraukia vis jaunesni vaikinai. Vos prieš savaitę kontrabandininko gaudynės pasienio miškais baigėsi septyniolikmečio tauragiškio mirtimi. Su cigarečių kroviniu nuo pasieniečių sprunkantis jaunuolis iš šalutinio kelio nuo Mociškių kaimo iššoko skersai pagrindinio kelio Pagėgiai–Jurbarkas. Čia jo laukė pasieniečių ekipažas. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešimo, tuo metu buvo vienintelis į orą iššautas šūvis.

„Jis rėžėsi į medį. Aš tik vieno klausiu, ar pareigūnai negalėjo pasielgti kitaip – statyti ežio ar savo džipo skersai kelio, kad jis būtų sustabdytas? Geriau baudą sumokėti, teistumą gauti, bet vaikas būtų likęs gyvas“, – 17-mečio sūnaus Mindaugo žūties vietoje kalbėjo jo tėvas Virginijus Kačinas.

„Sūnus apie naują automobilį svajojo. Tik dėl šios svajonės neteko gyvybės. Net nežinau, ką tokių vaikų tėvams patarti, kad tik sulaikytų vaikus nuo tokios dalios“, – sakė V.Kačinas.