Tą pačią dieną Elektrėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijoje, Juodelių
kaime išdegė maždaug 25 arai durpingo dirvožemio.
Durpynas degė ir Pakruojo rajone, Linkuvos seniūnijoje, Dūčių kaime.
Pasak ugniagesių, smilko pernai sustumdyta durpinga žemė.
Gaisravietėje buvo aptikti du židiniai.
Miškininkai su traktoriumi išstumdė rūkstančias durpes. Įvykio vietoje
dirbo Pakruojo priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos ir Linkuvos ugniagesiai.
Šilalės rajone Laukuvos seniūnijoje, Gatautiškės kaime prie miško
esanti durpinga pieva ėmė degti nuo praėjusio šeštadienio.
Ugniagesiai iš už 3 kilometrų nuo gaisravietės esančio vandens
telkinio vežė vandenį, o vietos statybos įmonės ekskavatorius prie miško
iškasė apsauginį griovį.
Gelbėtojai sako, kad tokius gaisrus gesinti labai sunku, nes dažnai
arti nėra vandens telkinių ir vyksta durpių giluminis degimas.
Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs gyventojai, numetę
neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą.
Siekiant išvengti skaudžių gaisrų pasekmių, Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prašo gyventojų šiuo karštu metu būti ypač
atsargiems su ugnimi gamtoje ir primena, jog esant sausam ir karštam orui,
kūrenti miške laužus draudžiama.
Už tai civiliai asmenys gali būti nubausti piniginėmis baudomis nuo 50
iki 100 litų, o sukėlus gaisrą - nuo 500 iki 1000 litų.
Ugniagesiai sako, kad laužą galima kurti tik tam skirtose specialiose
aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro
mineralizuota zona. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai
užgesintas, todėl patikimiausia žarijas užpilti vandeniu arba užberti
žemėmis.
„Vykdami į gamtą, atkreipkite dėmesį į miške bei poilsio aikštelėse
esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir
priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus", - ragina Priešgaisrinės
apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Gelbėtojai prašo pastebėjus miške beįsiplieskiantį gaisrą nepraeiti
abejingai pro šalį ir pasistenkti patiems jį užgesinti, nelaukiant kol ugnis
išplis į didesnius plotus.
Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti
patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant
kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti
žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia iškviesti ugniagesius
arba miškininkus.
„Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia
pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas. Būkite atsargūs su ugnimi
gamtoje!", - įspėja ugniagesiai.
Gaisrai gamtoje neaplenkė ir didmiesčių.
Vilniuje, Karolinškių rajone, D.Gerbutavičiaus gatvėje pirmadienį
išdegė maždaug 2 arai miško paklotės.
Praėjusią parą iš viso gamtoje visoje Lietuvoje kilo 34 gaisrai.
Daugiausia tokių gaisrų užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Pasak ugniagesių, Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos ir Marijampolės
miškų urėdijose kompleksinis gaisringumo rodiklis sekmadienį viršijo
nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus.
Miškų urėdijų pateiktais preliminariais duomenimis, šiemet
užregistruoti 189 miško gaisrai 34 hektarų plote.
78 gaisrai kilo privačiuose miškuose 13,9 hektarų plote. 2006 metais
tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 1034 miško gaisrai 933
hektarų plote.
Pasak Generalinės miškų urėdijos, birželio 5-11 dienomis miškuose kilo
20 miško gaisrų 1,4 hektarų plote. Gaisrai kilo Ignalinos (5), Druskininkų
(1), Kaišiadorių (1), Kazlų Rūdos (1), Nemenčinės (2), Panevėžio (1),
Valkininkų (1), Varėnos (1), Vilniaus (1) miškų urėdijose bei Kuršių nerijos
nacionaliniame parke (3).
Šiemet miškų urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo
iškviestos daugiau nei 450 kartų, miško gaisrų prevencijai ir jų gesinimui
pasitelkiama per du tūkstančius miškų urėdijų darbuotojų. Miško gaisrų
gesinimui taip pat pasitelkiamos miestų bei rajonų priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos.