Moksleiviai – sukčių pinklėse

Moksleiviai, radę laikraštyje skelbimą, kad apželdinimo firmai „Floribunda ir partneriai“ reikalingi darbininkai, nusprendė pamėginti joje įsidarbinti. Juolab kad siūlomas atlyginimas viliojo – nuo 1500 iki 2000 litų per mėnesį. Susitikę su įmonės direktore Rūta Stipinaite vaikinai sutarė, kad į rankas gaus po 50 litų už dieną, tačiau sutartyje bus nurodytas minimalus atlyginimas ir trumpesnis darbo laikas – 6 val. Moteris pasirodė maloni, ne iš tokių, kurios apgaus.

„Direktorė liepė 7 val. būti nurodytoje vietoje, iš kur būsime paimti ir nuvežti į objektą. Taip atsidūrėme kažkur už Vilniaus, privačių namų rajone. Tačiau apželdinimo darbai ten nevyko – mums teko su kastuvu kloti grindinio trinkeles“, – dienraščiui „L.T.“ pasakojo septyniolikmečiai Denisas ir Vilius. Anot Viliaus mamos Birutės, nepilnamečiai dirbdavo po 10–12 val. Juos parveždavo tik vėlai vakare. „Tačiau kas dabar įrodys“, – atsiduso moteris.

Po keleto darbo dienų poniai Birutei kilo įtarimas, kad jos sūnus įsipainiojo į neaiškius darbo santykius. „Paklaustas, ar galės dalyvauti Dainų šventės repeticijoje, Vilius galėjo atsakyti tik tai, kad nežino, kur yra dabar, kada grįš nei kur bus rytoj. Todėl dirbti Viliui uždraudžiau“, – tikino pašnekovė.

Dar labiau istorijos dalyviai išsigando panaršę po internetą. Tinklalapis www.skundai.lt tiesiog mirga perspėjimais dėl R.Stipinaitės. „Tarėmės dėl vieno atlyginimo, tačiau kai atėjau pasirašyti sutarties, suma žymiai pasikeitė. Kai atėjo laikas mokėti, vadovė išvyko į komandiruotę, vėliau nebuvo pinigų, dar vėliau susirgo... Ponia Stipinaitė pareiškė, kad darbininkės nieko nepadarė, todėl atlyginimai nebus išmokėti, nors moterų rankos tiesiog pasruvusios kraujais nuo kibirų nešiojimo. Jų sunešti vienam žmogui reikėdavo po 700“, – tai tik keletas iš daugybės atsiliepimų.

Pati direktorė, anot jos buvusių darbuotojų, važinėja prabangiais automobiliais ir neatrodo skurstanti. Tačiau jos firma, iš pradžių veikusi Panevėžyje, bankrutavo. Jai įkūrus naują Vilniuje, ši buvo įtraukta į tinklalapio www.skolos.lt skolininkų, kuriems nepatartina duoti kreditų, sąrašą.

Dienraščiui „L.T.“ pakalbinti įmonės direktorės nepavyko. Nurodytais firmos telefonais niekas neatsiliepė. Asmeniniai mobiliojo telefono numeriai, iš kurių ši buvo skambinusi moksleiviams, taip pat nepadėjo. „Nė nesitikėkite jos rasti. Ji nuolat keičia telefonus. Laimė, man dar pavyko prisiskambinti, tačiau turbūt vėl pradėjo mėtyti pėdas“, – įspėjo ponia Birutė.

Moteris pradėjo ieškoti R.Stipinaitės atsitiktinai sužinojusi, kad ši pasiliko moksleivių pasus. Anot pašnekovės, jeigu nebūtų prireikę sūnaus paso, jie, ko gera, iki šiol būtų dirbę ir nė cento už tai negavę. Tačiau atgauti asmens tapatybės dokumentus pasirodė ne taip paprasta.

Iš pradžių moksleiviai nusprendė patys išsiaiškinti santykius su darbdave. „Tačiau ji tik iškoneveikė mus visais įmanomais žodžiais, pareiškė, kad sutarties nenutrauks, ir pagrasino pravaikštomis. Pasus sakė atiduosianti tik tėvams“, – pasakojo Denisas. Tačiau ne ką daugiau pešė ir ponia Birutė.

R.Stipinaitė dar kartą išplūdo jos sūnų, apšaukė, kad jai teko mokėti už moksleivių dokumentus, todėl dabar patirs nuostolių, ir metė ragelį. „Abu vaikai darbo knygeles turėjo, tad nesuprantu, apie kokius dokumentus ji kalbėjo, – piktinosi moteris. – Po kelių valandų paskambinau jai vėl. Įspėjau, kad pasitariau su darbo inspekcija ir policija. Tuomet sutarėme susitikti pusę septynių vakaro prie jos firmos. Pareikalavo, kad atsineščiau vaikų ranka rašytus prašymus atleisti iš darbo“.

Apdairiai iškart su policija atvykusi į sutartą vietą, ponia Birutė nusistebėjo, kad firma įkurta paprasto gyvenamojo namo rūsyje. Triskart apėjusi namą, jokios iškabos nerado. Paklausinėjusi vietos gyventojų taip pat nieko nepešė. Pusvalandį bergždžiai laukė, paskui prie namo privažiavo vyras su aplinkos tvarkymo įrankiais.

Jis prisipažino dirbantis firmoje „Floribunda“, o direktorė esą sunegalavo – išvažiavo pas gydytoją. Moksleivių pasus jis vis dėlto atidavė. Ar darbuotojas būtų toks pat geranoriškas, jei šalia nebūtų pareigūnų, nesužinosime.

Anot Valstybinės darbo inspekcijos specialisto Viliaus Mačiulaičio, svetimo paso pasisavinimas gali būti traktuojamas kaip savivaldžiavimas, dėl kurio drąsiai galima kreiptis į teisėsaugos institucijas.

„Darbdavys gali pasinaudoti asmens tapatybės dokumentu tik tam, kad nustatytų, jog tai iš tiesų tas asmuo, tačiau turi tuoj pat jį grąžinti. Žmonės neturėtų taip lengvai atiduoti paso“, – įspėjo pašnekovas. V.Mačiulaitis įsitikinęs, kad moksleiviai, nutraukdami darbo sutartį, įstatymams nenusižengė.

„Darbdavys negali reikalauti dirbti darbo, kuris nesulygtas. Todėl labai svarbu, kad sutartyje jis būtų aiškiai apibrėžtas. Kad nebūtų taip – susitaria dėl apželdinimo, o išgrūda į statybas. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę net nepradėti dirbti. Nė neabejoju, kad instruktažo dėl darbų saugos mokiniai nebuvo išklausę, o juk statybos – rimta sfera. Tokiais atvejais mūsų inspektoriai patys sustabdo darbą, o darbdavys už prastovas privalo sumokėti“, – tikino specialistas.

Anot V.Mačiulaičio, pasitikėti, kad darbdavys sumokės žodžiu sulygtą atlyginimą, taip pat rizikinga. Patirtis rodo, kad jeigu sutartyje įrašytas minimalus atlyginimas, tiek ir sumokama.

www.lt24.lt