Nors Vilniaus apygardos teismas antradienį pripažino, kad atleidimas
iš darbo buvo neteisėtas, nes nebuvo išvados iš Valstybės saugumo
departamento (VSD) ir Lietuvos gyventojų rezistencijos tyrimo centro apie
R.Rainį, tačiau ieškovo reikalavimų nepatenkino.
Teismas paskelbė, kad ieškovo grąžinimas į darbą praėjus nemažai laiko
ir esant konfliktinei situacijai negalimas. Be to, teismas pažymėjo, kad
valstybė po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo R.Rainiui
sumokėjo priteistus apie 35 tūkst. eurų neturtinės ir 5 tūkst. eurų turtinės
žalos, jis dar dirbo kitose bendrovėse, kur gaudavo atlygį, todėl nusprendė
iš bendrovės „Omintel“ nepriteisti jokių pinigų buvusiam darbuotojui.
R.Rainys dėl atleidimo iš „Omnitel“ bylinėjosi nuo 2000 metų.
Bendrovėje „Omnitel“ juristu dirbęs R.Rainys darbo neteko, kai VSD
pranešė, kad jis 16 metų dirbo KGB kadriniu darbuotoju.
R.Rainys, kuriam dabar 56-eri, KGB dirbo 1975-1991 metais.
Pagal 1999 metais priimtą Liustracijos įstatymą, buvusių okupacinių
specialiųjų tarnybų bendradarbiams uždrausta dirbti ne tik valstybės
tarnyboje, bet ir ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti
privačių detektyvų paslaugas ir dirbti su vaikais švietimo srityje.
Pasak telekomunikacijų bendrovei šioje byloje atstovaujančio advokato
Vitoldo Kumpos,
R.Rainys už darbą sovietų KGB iš Rusijos dabar kas mėnesį gauna
maždaug 700 litų pensiją.
EŽTT buvo įpareigojęs Lietuvą pakeisti Liustracijos įstatymą, jame
panaikinant apribojimus KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje. EŽTT
sprendimas įsigaliojo daugiau kaip prieš porą metų, tačiau įstatymas taip ir
liko nepakeistas.
R.Rainys žurnalistams sakė analizuosiąs teismo sprendimą ir spręs, ar
rašyti skundą.