Jį birželio 19 dieną Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaltu dėl
piktnaudžiavimo tarnyba
ir atėmė teisę pusantrų metų dirbti antstolio darbą.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, Lietuvos antstolių įstatymo
12 straipsnis numato, kad asmuo atleidžiamas iš antstolių, įsiteisėjus
teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką.
Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti
dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet
neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami
kitam antstoliui (antstoliams).
Teisingumo ministro įsakyme numatyta, kad vykdomosios bylos ir kiti
dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet
neperduotas išieškotojui, bus perduoti antstoliams Jurgitai Bareikienei,
Valdui Čeglikui, Mindaugui Dabkui, Daivai Milevičienei, Gintautui Puodžiukui
ir Brigitai Palavinskienei. Perdavimą vieno mėnesio laikotarpyje turi
organizuoti Lietuvos antstolių rūmai.
G.Matkevičius buvo kaltinamas didelės vertės svetimo turto
pasisavinimu ir piktnaudžiavimu tarnyba.
Bylos duomenimis, 2004 ir 2005 metais jis į antstolio depozitinę
sąskaitą gavęs poros skolininkų pervestas lėšas (skolas), jų iš karto
kreditoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai - nepervedė. Šias lėšas
antstolis pervedė į savo kitas sąskaitas, sudarė sutartis dėl terminuotų
indėlių ir gavo palūkanas už valstybės naudai išieškomas lėšas.
Vilniaus apygardos teismas 2005-ųjų pabaigoje G.Matkevičių išteisino.
2007-ųjų vasarį Aukščiausiasis Teismas dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo grąžino šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinis teismas iš dalies patenkino Vilniaus apygardos
prokuratūros skundą dėl
išteisinamojo nuosprendžio ir 38 metų G.Matkevičius pripažino kaltu
dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Apeliacinio teismo kolegijos manymu, piniginių lėšų, esančių antstolio
sąskaitose, teisinio režimo pasikeitimas (kai trečiųjų asmenų piniginės
lėšos, esančios depozitinėje antstolio sąskaitoje, tampa to paties antstolio
indėliu) savaime nesuponuoja fakto, jog tos lėšos buvo pasisavintos iš
teisėto jų savininko.
Toks lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą gali būti vertinamas
kaip pareiginis nusikaltimas (piktnaudžiavimas tarnyba), tačiau ne kaip
turto pasisavinimas, nes pinigų judėjimas sąskaitose nereiškia jų
pasisavinimo.
Teismas taip pat nustatė, kad G.Matkevičiaus tyčinių veiksmų, kurie
būtini turto pasisavinimo nusikaltimo sudėčiai, nebuvo - antstolis,
pasibaigus indėlio sutarčiai, pinigines lėšas grąžino atgal į depozitinę
sąskaitą. Todėl teismas paliko galioti Viliaus apygardos nuosprendžio dalį,
kuria G.Matkevičius išteisintas dėl turto pasisavinimo.
Tačiau, Apeliacinio teismo kolegijos manymu, nors tiesioginio draudimo
pasinaudoti svetimu turtu ir nebuvo, tokia veikla be abejonės yra
nesuderinama su valstybės tarnybos arba jai prilygintos veiklos esme,
principais ir uždaviniais.
Teismas mano, kad G.Matkevičiaus veiksmai diskreditavo antstolio vardą
ir tai yra laikoma didele neturtine žala visai antstolių institucijai.
Prokuratūra apeliaciniame prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį
bei paskirti antstoliui trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Antstolis G.Matkevičius neigė viršijęs įgaliojimus.