Prokuratūra palieka galioti pernai priimtą nutarimą užbaigti tyrimą.
Anksčiau prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V.Pociūnas, dirbęs
Lietuvos konsulate Gardine, žuvo per nelaimingą atsitikimą rugpjūčio
pabaigoje Breste, kur buvo tarnybinėje komandiruotėje. Todėl Generalinė
prokuratūra pernai lapkričio 30 dieną nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl 48
metų V.Pociūno žūties.
Šiemet birželio pabaigoje V.Pociūno našlė kreipėsi į Generalinę
prokuratūrą, prašydama panaikinti ankstesnį nutarimą ir atnaujinti tyrimą
dėl jos vyro mirties.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pareiškęs, kad, jo manymu, ikiteisminis
tyrimas dėl saugumo karininko žūties Baltarusijoje turi būti atnaujintas.
Išnagrinėję visas L.Pociūnienės skunde nurodytas abejones, prokurorai
nusprendė, kad neatnaujins ikiteisminio tyrimo dėl V.Pociūno mirties
priežasties nustatymo ir nepradės ikiteisminio tyrimo dėl viešai paskelbtų
melagingų prasimanymų apie žuvusįjį.
Prokurorai konstatavo, kad į nukentėjusiosios skunde keliamus
klausimus buvo atsakyta dar ikiteisminio tyrimo metu, tad pagrindo jį
atnaujinti nėra.
„Konkrečiai nurodant aukštesniojo prokuroro nutarimo motyvus minėtina,
kad nagrinėjant nukentėjusiosios skundą buvo nustatyta, jog specialistų
tyrimų išvadose nesama pažeidimų bei visi jose esantys duomenys arba
patvirtina, arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai
išspręsti teisingai, todėl gali būti laikytini įrodymais“, - rašoma
prokuratūros pranešime spaudai.
Nutarime pabrėžta, kad įvykio aplinkybės vertintos ir procesiniai
sprendimai byloje priimti visos surinktos medžiagos pagrindu.
Taip pat įvertinti nukentėjusiosios skunde minėti slydimo pėdsakai:
buvo nustatyta, kad ant lango rėmo rasti rankų atspaudai sutepti, o
specialisto išvadoje konstatuota, kad šie pėdsakai netinkami asmens
identifikacijai, todėl tolesnis tyrimas pagal juos negalimas.
Aukštesnysis prokuroras atkreipė dėmesį, kad nenustačius nusikaltimo
įvykio, jo požymių, o tuo pačiu nesant pagrindo kokius nors konkrečius
asmenis įtarti nusikaltimo padarymu ir turint paieškos požiūriu
neinformatyvius mikropluoštus bei žinant, kad iš šių mikropluoštų galima
nustatyti tik grupinius panašumo požymius, nėra pagrindo ir galimybių
ieškoti ir identifikuoti konkrečiais tyrimo duomenimis neapibrėžtą ratą kitų
asmenų ir daiktų, su kuriais V.Pociūnas galėjo kontaktuoti iki mirties
neapibrėžtą laikotarpį.
Našlė stebėjosi, ar atsiranda mikropluoštas panagėse, jeigu žmogus tik
perbraukia per drabužius, ar reikia įsikibti - tuomet tai būtų savigynos
pėdsakas.
Pasak L.Pociūnienės, yra dviejų liudytojų parodymai, kuriuose
teigiama, kad velionis pasakojęs apie incidentą kelyje, panašų į suplanuotą
pasikėsinimą.
Liudytoja apklausta Sofija Joana Lapėnienė pasakojo apie nuo vilkiko
nuriedėjusį gelžbetoninį rentinį, su kuriuo V.Pociūnas susidūrimo išvengė
tik staigiai paspaudęs akseleratorių. Tuo tarpu krovinį pametęs vilkiko
vairuotojas nuvažiavo toliau.
Pasak prokuratūros, esminis aukštesniojo prokuroro nutarimo argumentas
- ekspertų išvada, patvirtinanti, jog nukentėjusiosios skunde minimas
stuburo kaklo dalies lūžis (tarp 6 ir 7 slankstelių) yra padarytas
nukrentant iš didelio aukščio ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, t.y.
kūnui nukrentant ant statybinių pastolių bei per juos ant kieto grunto ir
ant jo buvusių daiktų.
Prokuroro nutarime konstatuota, kad nukentėjusiosios L.Pociūnienės
skunde minimų ir byloje gautų duomenų apie incidentą Baltarusijos kelyje
(rentinio iškritimas iš pravažiuojančio sunkvežimio) nepakanka, kad jie būtų
pripažinti svariais motyvais atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o išnagrinėjus
konservatoriaus Kęstučio Masiulio pasisakymo radijo laidoje stenogramą,
konstatuota, kad K.Masiuliui tiesiogiai nežinomi duomenys, kurie galėtų būti
reikšmingi atliktam ikiteisminiam tyrimui.
„Įprasta, jog versijos dėl nusikaltimo motyvų keliamos ir tiriamos
tada, kai yra objektyvūs nusikaltimą rodantys požymiai, tačiau Generalinės
prokuratūros atliktas tyrimas bei gautos ekspertų išvados nerodo, kad
V.Pociūno mirtis yra sąlygota nusikalstamo veikimo“, -
sprendimą nesieti V.Pociūno žūties su jo darbu Valstybės saugumo
departamente aiškina Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo išnagrinėti Seimo nario
Sauliaus Pečeliūno ir Piliečių Santalkos prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą
dėl apie mirusįjį pareigūną viešai žiniasklaidoje paskelbtų melagingų
prasimanymų, galinčių nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo
atminimui.
Prokurorai ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė motyvuodami tuo, kad
V.Pociūno žūties aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar
V.Pociūnas buvo neblaivus.
Remiantis pirminiais faktiniais duomenimis, be kitų versijų, buvo
tikrinama jo galimo šlapinimosi per langą versija.
„Tai buvo viena iš versijų ir nėra pagrindo konstatuoti, kai tai buvo
melagingas prasimanymas, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
šmeižto“, - teigė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Aurelija Juodytė.
Prokurorų nutarimai nėra galutiniai - nutarimas neatnaujinti tyrimo
dar gali būti skundžiamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjui, o nutarimas nepradėti tyrimo dėl melagingų
žinių - aukštesniajam prokurorui.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas
Matulevičius pirmadienį pareiškė, kad yra nustebęs dėl, jo vertinimu,
skuboto Generalinės prokuratūros sprendimo neatnaujinti ikiteisminio tyrimo.
Pasak A.Matulevičiaus, saugumo pareigūno žūtis sukėlė didelį rezonansą
tiek šalies politiniame, tiek visuomeniniame gyvenime, ir skubotas
Generalinės prokuratūros sprendimas palieka daug klaustukų ir galimybių
kiekvienam savaip interpretuoti pareigūno žūties aplinkybes.
„Mane stebina tai, kad prokurorai per stebėtinai trumpą laiką priėmė
sprendimą dėl rezonansinio įvykio. Kur taip skubama? Kodėl į pagalbą
nepasitelkiama tarptautinių ekspertų, kodėl neįsiklausoma į našlės išsakytas
abejones, į NSGK parlamentiniame tyrime surinktus faktus? Tiek NSGK atlikto
tyrimo medžiagoje, tiek kitų liudytojų teiginiuose esti aiškių parodymų, kad
V.Pociūnas buvo skubotai „ištremtas“ į Gardiną, kad taip galimai su juo
susidorojo tuometinė VSD vadovybė“ - kalbėjo A.Matulevičius.
NSGK pirmininkas apgailestauja ir dėl Generalinės prokuratūros
atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno apšmeižimo po mirties.
„NSGK tyrimo medžiagoje esti parodymų, kad VSD vadovybė, iki paryčių
bendraudama su žiniasklaidos atstovais, per žiniasklaidos priemones bandė
visuomenės akyse sumenkinti saugumo pareigūno vardą. Įtikėti V.Pociūno
negarbingu elgesiu tiesiogiai buvo raginami ir kai kurie Seimo nariai. Gal
manoma, kad už šį šmeižtą jau atsiprašyta po mirties V.Pociūnui suteikus
Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didįjį kryžių“, - stebėjosi NSGK
pirmininkas.
V.Pociūno žūties aplinkybes tyrė ir parlamentinė komisija.
Žuvusiojjo nuopelnai buvo įvertinti po mirties - Valstybės dienos
proga prezidentas V.Adamkus jam skyrė Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didįjį
kryžių.
BNS, remdamasi Generaline prokuratūra, pateikia faktinių įvykių
chronologiją:
2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 2 val. 20 min. - 2 val. 30 min. įvykus
nelaimingam atsitikimui Baltarusijos Respublikoje, Breste (Mašerovo pr. 15)
per „Inturist“ viešbučio devintajame aukšte esančio kambario Nr. 909 lango
palangę neatsargiai persisvėręs iškrito bei nuo iš 30 metrų aukščio kritimo
metu patirtų kūno sužalojimų visumos mirė Lietuvos generalinio konsulato
Baltarusijos Respublikos Gardino mieste ministras-patarėjas, Valstybės
saugumo departamento pareigūnas Vytautas Pociūnas.
2006 m. rugpjūčio 24 d. Generalinėje prokuratūroje pradėtas
ikiteisminis tyrimas V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms
nustatyti.
2006 m. lapkričio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų
nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus
nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktas,
nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str.
1 p.).
Nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2007 m. birželio 19 d. su visa nutraukto
ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino nukentėjusiąja pripažinta velionio
našlė Liudvika Pociūnienė.
2007 m. birželio 29 d. L.Pociūnienė pateikė skundą, kuriuo prašyta
panaikinti prokuroro Justo Lauciaus nutarimą ir ikiteisminį tyrimą
atnaujinti.
Liepos 16 dieną prokuratūra paskelbia savo sprendimą netenkinti prašymo.