Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį apeliacine tvarka pradėjo
nagrinėti bylą, kurioje ši klaipėdietė iš buvusio savo darbdavio, Japonijos
koncerno „Yazaki“ antrinės bendrovės Klaipėdos „Yazaki Wiring technologies
Lietuva“ siekia prisiteisti didesnę turtinę žalą.
Moteris yra laimėjusi bylą Klaipėdos apygardos teisme.
2006-ųjų lapkričio 6 dieną šio teismo teisėjai iš dalies patenkino
moters ieškinį ir profesine liga susirgusiai moteriai iš buvusio darbdavio
priteisė 2 tūkst. 588 litus turtinės ir 160 tūkst. litų neturtinės žalos
atlyginimo.
G.Šveistrienė pirmoji iš gamyklos darbuotojų kreipėsi su ieškiniu į
teismą. Moteris iš įmonės prašė priteisti 500 tūkst. litų neturtinės žalos,
teismas jos ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas nurodė, kad atsakovo, kaip darbdavio, kaltė dėl ieškovės
profesinės ligos yra nustatyta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu,
o bylos medžiaga patvirtina atsakovo neteisėtą veiką ieškovės atžvilgiu.
Toks teismo sprendimas netenkina nei ieškovės, nei atsakovo. Šalys
parašė skundus Lietuvos apeliaciniam teismui.
Apeliaciniu skundu G.Šveistrienė prašo minėtą teismo sprendimą dalyje
dėl turtinės žalos atlyginimo pakeisti - priteisti vienkartinį žalos
atlyginimą už laikotarpį nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2006 m. lapkričio
mėnesio - 17 tūkst. 340 litų bei gydymo išlaidas už laikotarpį nuo 2004 m.
liepos iki spalio mėnesio - 111 litų.
Klaipėdietė taip pat prašo teismo įpareigoti buvusį darbdavį kas
mėnesį mokėti jai žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp jos vidutinio
atlyginimo ir per mėnesį gautų Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos išmokų, bei turėtas profesinės ligos gydymo išlaidas.
Tuo tarpu „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ prašo panaikinti minėtą
teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti - esą ieškinys
negalėjo būti tenkinamas, nes nebuvo nustatytos būtinos darbdavio
atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų
veiksmų ir pasekmių, bei kaltė.
„Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodė, jog
G.Šveistrienė 7 metus dirbo įmonėje „Gintaras“ ir 7 metus bei 9 mėnesius jos
bendrovėje.
Abejose paminėtose darbovietėse veikė panašūs profesinės rizikos
veiksniai, todėl, atsakovo nuomone, teismas be pagrindo netyrė, ar ieškovės
darbas kitoje įmonėje neturėjo įtakos jos profesiniam susirgimui.
Teisėjų kolegija sako, kad jog tam, kad būtų visapusiškai patikrintas
pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su mišria ieškovės darbdavių
atsakomybe, teisingumas reikalingos specialios žinios, todėl spręstina dėl
ekspertizės byloje paskyrimo.
Kitame teismo posėdyje ir bus sprendžiama, ar atlikti tokią ekspertizę.
Be G.Šveistrienės su šia įmone bylinėjosi ir daugiau darbuotojų.
Teismas jų ieškinius taip patenkino iš dalies.