Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį iš esmės pradėjo nagrinėti šį
ieškinį valstybei. Valstybės interesams šioje byloje atstovauja Teisingumo
ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Kauno miesto savivaldybė.
Posėdyje ieškovai Dalius Urbšys ir Irena Rimanta Urbšienė pareiškė,
kad pretenzijų savivaldybei ir mokesčių inspekcijai neturi.
Ieškinyje sutuoktiniai išvardijo 31 punktą, kuriuose nurodo, jų
manymu, neteisėtus teismų veiksmus ir sprendimus bei nutartis.
Urbšiai teigia, kad Lietuva pažeidė Konstituciją ir Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
Kauniečiai sako, kad buvo pažeista jų teisė į nepriklausomą ir
nešališką teismą bei pažeista teisė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo
trumpiausią laiką.
Urbšiai taip pat skundžiasi diskriminuojami nuosavybės teisės ir
socialinės padėties pagrindu.
Tai ne vienintelė sutuoktinių byla - jie yra kreipęsi ir į Europos
žmogaus teisių teismą Stasbūre. Pasak I.R.Urbšienės, jų skundas yra priimtas
nagrinėti.
1993 metais I.R.Urbšienė įregistravo individualią įmonę ir pradėjo verslą.
„Gana sėkmingai vykdėme verslą kavinėje, ten nuomojame patalpas. 1997
metais persikėlėme į „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus“, - teismui
pasakojo D.Urbšys.
Gavę iš banko paskolą, sutuoktiniai paskolos lėšas investavo į
„Girstučio“ patalpų remontą. Suremontuotose patalpose turėjo būti rengiamos
diskotekos.
Tačiau vėliau, „Girstučio“ direktoriaus teigimu, Urbšių įmonė
įsiskolino už patalpų nuomą, komunalines paslaugas ir t.t.
„Girstutis“ dėl nesumokėtų pinigų kreipėsi į teismą, I.R.Urbšienės
įmonei buvo iškelta bankroto byla.
„Bankrotas buvo iškeltas beveik už akių“, - skundėsi ieškovai.
I.R.Urbšienė teigė, kad vieną iš bylų teismas išnagrinėjo, kai ji neturėjo
jokio advokato. Į tokią padėtį moteris papuolė, kai likus keliolikai minučių
iki posėdžio, ji sužinojo, kad advokatas nutraukia su ja sutartį. Tuo tarpu
teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo ir išnagrinėjo bylą. I.R.Urbšienė teigė,
kad neturėdama teisinio išsilavinimo, ji negalėjo tinkamai pasinaudoti savo
teisėmis toje byloje.
Ieškovai teismui skundėsi, kad dalis jų turto buvo sugadinta,
apribotos nuosavybės teisės butui Kaune ir netoli Savanorių prospekte
esančiam 20 arų žemės sklypui.
D.Urbšys piktinosi, kad teismas areštavo žemės sklypą, priklausiusį
žmonos senelei. Jo teigimu, 20 arų sklypas tebėra valstybinė žemė ir žmonos
nuosavybės teisės į ją neatkurtos.
„Žemė negrąžinta, o areštuota!“, - neslėpė nepasitenkinimo kaunietis
dėl sklypo, kurio vertė šiandieninės rinkos kainomis siekia 3-4 milijonus
litų.
Vyriškis skundėsi, kad antstolis kartu su bankroto administratoriumi
išlaužė nuomotų patalpų duris ir paėmė kažkokius dokumentus.
„Yra nuomonė, kad neteisingai elgėsi, o gal taip įstatymai reikalauja?
Drįstu teigti, kad kai kurie byloje minimi veiksmai labai puikiai atitinka
įstatymų reikalavimus“, - sakė bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė.
Ji paragino ieškovus pasirūpinti įrodymais, pasitarus su savo
advokate. Kadangi Urbšių pajamos nėra didelės, jiems nemokamai atstovauja
Kauno advokatė, kurios atstovavimo išlaidas padengs valstybė.
Advokatė prašė teismo išreikalauti kai kuriuos dokumentus, prijungti
STT operatyvinę bylą pagal Urbšienės pareiškimą, Kauno miesto apylinkės
prokuratūros bylą, antstolio Raimundo Stanislausko vykdomąją bylą,
I.R.Urbšienės individualios įmonės patikrinimo medžiagą.
Pasak advokatės, esą STT operatyvinėje byloje yra vaizdo medžiaga,
kaip prasidėjo ieškovų gniuždymas, teismų maratonas.
Iš advokatės pateiktų septynių reikalavimų teismas nepatenkino nė vieno.
Teismas teigė, kad ieškovai nepagrindė, kodėl visi išvardinti
dokumentai privalėtų būti vertinti šioje byloje kaip įrodymai, įvardijo
aplinkybes, kurios nėra susijusios su ginčo dalyku. Teismo vertinimu,
ieškovai neįvardijo konkrečių dokumentų, kurių tyrimas prijungus prie bylos
būtų reikšmingas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Teisingumo ministerija pateikė prašymą, kad reikia iš bankroto
administratoriaus išreikalauti įmonės balansus. Tai reikalinga turtinės
žalos dydžio nustatymui.
Tačiau teismas nutarė prašymą dėl 1999-2000-jųjų pelno ir nuostolių
balanso išreikalavimo iš bankroto administratoriaus atmesti, nes šie
duomenys pas ieškovą ir administratoriui neperduoti.
Teisingumo ministerija kauniečių ieškinio valstybei nepalaiko.