Internete plintantys smurto vaizdai prokurorų nejaudina (papildyta)

Ketvirtadienį visi norintieji galėjo pamatyti į populiarią JAV interneto vaizdo įrašų svetainę „youtube.com“ įdėtą vaizdo įrašą apie lietuvio vyro mušamą moterį. Siužeto pavadinimas – „Lietuvos kaimo erelis“. Minutę ir 43 sekundes trunkančiame nepertraukiamame siužete veiksmas vyksta prie lentinės kaimo tvoros, vėliau – labai panašios į lietuvišką sodybos kieme.

Iš pradžių stambi moteris lenta bando trenkti liesam vyrui. Tuomet šis parverčia moterį, spiria jai į galvą, pilvą, nugarą. Moteriai pavyksta atsikelti, bet ji sulaukia dar kelių smūgių į galvą, vėl pargriūva ir toliau yra spardoma.

Vėliau šios smurto scenos iš „youtube.com“ buvo išimtos, tačiau filmuota medžiaga paplito kituose populiariuose portaluose.

Tačiau Generalinė prokuratūra neskuba tirti, kas galėjo be gailesčio talžyti moterį. Generalinio prokuroro pareigas laikinai einantis Vytautas Barkauskas spaudai teigė, kad pagal internetinius vaizdelius ikiteisminis tyrimas nepradedamas, tam reikia gauti skundą ar surinkti duomenis.

„Kokio tyrimo? Ką tirti? Kokį smurtą? Prieš ką? Kur ta moteris yra? Kur yra vyras?“, - spaudai bėrė V.Barkauskas. Jis taip pat abejojo, ar smurto scenos iš tiesų užfiksuotos Lietuvoje. „O ten apgriuvusi tvora. Aš galvoju, kad ten ne Lietuva. Aš galvoju, kad Baltarusija“, - spaudai sakė laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis V.Barkauskas. Jo neįtikina ir tai, kad žmonės filmuotoje medžiagoje kalba lietuviškai: „Na ir kas. Suvaidino ir viskas“.

Smurtas šeimoje nebus sutramdytas be valstybės, savivaldybių paramos ir moterų drąsos, teigia parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė, reaguodama į populiariame vaizdo įrašų portale patalpintą vaizdo įrašą apie lietuvio vyro mušamą moterį.

Parlamentarė vadovavo specialiai darbo grupei, kuri paruošė apsaugos nuo smurto šeimoje koncepciją. „Koncepcija yra tik idėja, įstatymų pataisos mūsų laukia dar tik ateityje, tačiau mes planuojame iki kadencijos pabaigos priimti reikiamus įstatymus", - BNS penktadienį teigė parlamentarė.

Jos teigimu, Lietuvoje dar nėra teisės aktų, kurie užtikrintų visuotinę šeimos narių lygybę, apsaugotų šeimos narius nuo įvairių smurto formų.

Anot A.M.Pavilionienės, Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą. Nėra specialių kursų šeimos smurto suvokimo ir prevencijos temomis policininkų, medikų, teisininkų, žurnalistų rengimo programose.

„JAV, pavyzdžiui, yra tokia sistema, kad smurtautojui pasakoma: arba sėdi už grotų, arba kelis mėnesius eini į kursus, kur mokoma, kaip elgtis su žmona, kaip atkurti savo asmenybę, elgtis su žmonėmis, tramdyti savo pyktį", - teigė parlamentarė. Anot Seimo narės, šiuo metu įstatymai praktiškai užkerta kelią padėti smurto aukoms, nes neleidžia pradėti tyrimo patiems policijos pareigūnams, iškviestiems į įvykio vietą.

„Mes norėtume, kad policininkas, iškviestas į įvykio vietą, galėtų pats registruoti įvykį, kurio metu šeimos narys patyrė smurtą, ir perduoti į teismą, nelaukdamas kol smurtautojas prigrasins savo aukai, ar nuramins ją, kad ši nesiskųstų. Užsienyje išvis yra taip, kad kaimynai iškviečia pareigūnus ir pradedamas tyrimas", - BNS aiškino A.M.Pavilionienė.

Darbo grupės paruošta, bet Seimo dar nepatvirtinta koncepcija numato išskirti 4 smurto formas: psichologinį, fizinį, lytinį ir ekonominį, tai yra finansinę priklausomybę. Anot koncepcijos, kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies - dažniausiai smurtas šeimoje yra įvairių fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto formų derinys.

Tuo tarpu šiuo metu teisės aktai Lietuvoje neapibrėžia psichologinio - emocinio, ekonominio smurto šeimoje, kaip nusikalstamų veikų, sudėčių, nereglamentuoja prevencijos, reabilitacijos priemonių bei jas įgyvendinančių institucijų sistemos.

Moterys sudaro 94 proc. visų seksualinės prievartos aukų, 82 proc. asmenų, nukentėjusių nuo sutuoktinio ar partnerio, 64 proc. žmonių, patyrusių smurtą nuo savo vaikų. Namuose Lietuvos moterys rizikuoja patirti prievartą ar būti nužudytomis tris kartus dažniau nei kur nors kitur.

Apie vyro mušamos moters vaizdo įrašą, patalpintą portale „youtube.com", Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT) informavo anonimas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai netaikomi šeimos ir privataus gyvenimo sritims ir ši tarnyba negalėtų pradėti tyrimo dėl smurto, todėl įžvelgus nusikalstamos veikos požymius, šią informaciją LGKT perdavė prokuratūrai.