Paskambino telefonu, pranešė apie artimą žmogų ištikusią nelaimę ir išviliojo pinigus. Pagal šią paprastą schemą Lietuvoje kone kiekvieną savaitę kas nors skaudžiai apmulkinamas.
Skirtingi miestai, kuriuose buvo apgautos aukos, skiriasi išviliotų sumų dydis. Tačiau šiuos nusikaltimus vienija bendras bruožas – jie yra suplanuoti šalies kalėjimuose, į kuriuos telefonai patenka įvairiausiais keliais.
Įkalinimo įstaigų darbuotojai, užuot ieškoję kalinių slepiamų mobiliųjų telefonų, patys tampa kurjeriais ir bando įnešti draudžiamus daiktus.
Praėjusį pirmadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento pareigūnai su įkalčiais sučiupo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų būrio viršininką. 51 metų darbuotojas buvo sulaikytas, kai bandė vienam nuteistajam slapta perduoti mobilųjį telefoną.
Nuo 1990 metų šiuose pataisos namuose dirbančiam pareigūnui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, jis nušalintas nuo pareigų. Šiemet tai – pirmas toks atvejis. Pernai rugsėjį tuose pačiuose pataisos namuose buvo sulaikytas vienas prižiūrėtojas, irgi bandęs įnešti kaliniui telefoną.
Paslaugos kaina – 200 litų
Iš pataisos namų išėję nuteistieji pasakojo, kad už grotų galima visai nesunkiai gauti telefoną – tereikia įkalinimo įstaigos darbuotojui sumokėti 200 litų. Pareigūną, kuris slapta teikia tokias paslaugas, suranda kalinių pažįstami ar giminaičiai.
„Beveik visi aukštesnės kastos nuteistieji turi telefonus. Daugumą jų įneša patys darbuotojai, kurie gauna nedideles algas ir tokiu būdu prisiduria prie uždarbio“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas neseniai į laisvę grįžęs buvęs nuteistasis.
Kaliniai oficialiai gali skambinti telefonu savo artimiesiems, šį pokalbį suderinę su pareigūnais. Tačiau šiomis paslaugomis naudojamasi labai retai.
Padeda bendrininkai laisvėje
Pagrindinis nelegaliai mobiliuosius telefonus turinčių kalinių užsiėmimas – skambinti atsitiktiniais arba tiksliai žinomais numeriais ir pasakoti išgalvotas istorijas apie tariamai įvykusias nelaimes.
Populiariausias scenarijus – artimas giminaitis sužalojo kitą žmogų, pateko į policijos komisariatą, reikia pinigų žalai atlyginti. Sukčiai prisistato policijos tardytojais ir tvirtina, kad byla nebus iškelta, jei bus atlyginti nuostoliai.
Jeigu iš miegų pakeltas žmogus patiki šia istorija ir sutinka su siūlomomis sąlygomis, skambintojai tuojau pat pasiunčia laisvėje esančius savo bendrininkus. Šie paima pinigus ir dingsta. Yra buvę atvejų, kai sukčių aukos prarado net keliasdešimt tūkstančių litų.
Dar vienas sukčiavimo būdas – žmonėms SMS žinute pranešama apie tariamai laimėtus prizus didžiųjų prekybos centrų organizuojamose loterijose. Šiose žinutėse kviečiama tariamus laimėtojus registruotis ir nupirkti išankstinio mokėjimo papildymo kortelių.
Slapta įrašinėjo pokalbius
Yra buvę atvejų, kai mobiliojo telefono perdavimas kaliniui tampa ilgo operatyvinio tyrimo dalimi. Prieš keletą metų mobilusis telefonas buvo rastas Kauno nusikaltėlių šulo Henriko Daktaro sūnaus Enriko, tuomet suimto už narkotikų kontrabandą, kameroje.
E.Daktaras aptarinėjo savo gynybos planus su pažįstamais. Vėliau paaiškėjo, kad nelegalus telefonas į kamerą buvo įneštas teismui sankcionavus nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o visi pokalbiai slapta įrašinėjami. Šie įrašai buvo panaudoti nagrinėjant E.Daktaro bylą.
Technikos naujovė nepasiteisino
Įkalinimo įstaigose bandoma kovoti su kalinių pomėgiais šnekėti telefonais panaudojant specialią techniką. Tačiau šių metų balandį Marijampolės pataisos namuose įdiegta mobiliųjų telefonų blokavimo sistema nepateisino lūkesčių.
Netoli kalėjimo gyvenantys žmonės Ryšių reguliavimo tarnybą ir kitas institucijas užvertė skundais: įjungus trukdžių aparatūrą jie patys negali susišnekėti mobiliaisiais telefonais.
Šie skundai pasitvirtino. Rimtų ryšio sutrikimų pastebėjo ir administracijos pastate dirbantys pataisos namų darbuotojai, kuriems leidžiama turėti telefonus. Maža to, trukdžiai neapimdavo visos teritorijos, tad nuteistieji greitai rado vadinamąsias skyles, kuriose netrukdomai buvo galima šnekėti telefonu.
Kalėjimų departamento vadovybė nusprendė 450 tūkst. litų kainavusią techniką perkelti į kitą įkalinimo įstaigą, šalia kurios nėra gyvenamųjų namų. Aparatūra buvo išmontuota ir perkelta į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus.
Praėjusią savaitę ji buvo įjungta.
Apie rezultatus dar nekalba
Pagrindinis įrenginio blokas yra maždaug kompiuterio dydžio, aplink visą teritoriją išvedžiotos antenos. Kol kas neaišku, ar naujovė čia prigis.
„Praėjo vos kelios dienos, todėl apie šios aparatūros efektyvumą dar nieko negalime pasakyti“, – „Lietuvos rytui“ teigė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Romas Mieldažys.
Jo teigimu, patys pareigūnai tikrino šios technikos efektyvumą mėgindami paskambinti iš įvairių įkalinimo įstaigos vietų.
„Yra kelios vietos, iš kur galima paskambinti. Tiesa, ryšio kokybė labai prasta. Tačiau šią techniką dar reguliuosime“, – tvirtino R.Mieldažys.
Tikimasi, kad ši technika jokių nepatogumų nesukels, nes šalia nėra gyvenamųjų namų.
Už grotų – šimtai telefonų
Vien šiais metais Lietuvos įkalinimo įstaigose rasta beveik tūkstantis mobiliųjų telefonų ir 800 SIM kortelių.
Dar apie 300 mobiliųjų telefonų pasimatymų su nuteistaisiais metu bandė perduoti jų giminaičiai, telefono aparatus slėpę pačiose įvairiausiose vietose. Kartą susitikti su sutuoktiniu atvykusi moteris mobilųjį telefoną sugebėjo paslėpti intymiausioje vietoje.
Pareigūnai, aptikę telefonus pas kalinių giminaičius, rašo protokolus. Už bandymą perduoti mobilųjį telefoną jiems gresia bauda iki kelių šimtų litų.
Jei telefonas randamas pas kalinį, jam skiriama drausminė nuobauda. Bet dažnai kaliniai aparatus palieka slėptuvėse, tad sunku išsiaiškinti, kam jie priklauso.