Apleistas namas, kuriame glaudėsi benamiai, V.Grybo gatvėje buvo padegtas
2005-ųjų spalio 7-sios vakarą.
Bylos duomenimis, namą galėjo padegti nuolatinės gyvenamos vietos
neturtintis Tomas Bartašius, paprašytas vilniečio Andžejaus Žeimo.
Dar vienas vilnietis, buvęs policijos pareigūnas, Vidmantas Jankauskas
kaltinamas poveikiu šios bylos liudytojams.
Byla į teismą pateko beveik prieš metus - pernai lapkritį, tačiau teismui
niekaip nepavykdavo surasti vieno kaltinamojo ir liudytojų, kurie neturi
nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena asocialiai.
Antradienį į posėdį atvyko policijos ilgai ieškota ir surasta liudytoja
36 metų Inga Mameniškytė.
Murzina striuke vilkėjusi ir veidą rankomis nuolat trynusi moteris sukėlė
įtarimų kaltinamųjų advokatams. Jie suabejojo, ar galima apklausinėti
neblaivų asmenį.
„Blogai jaučiuosi, vakar gėriau, geriu jau dešimt metų“, - be užuolankų
atviravo liudytoja, teisėjui paklausus, kaip ji jaučiasi.
Esant tokiai situacijai teisėjas į posėdį iškvietė policininką su
alkoholio matuokliu. Liudytojai buvo nustatytas 1,31 promilės alkoholio
girtumas.
Teisėjas nusprendė, kad lengvas girtumo laipsnis nėra kliūtis apklausai
ir I.Mameniškytę apklausė.
Moteris pasakojo, kad A.Žeimo atvykdavo prie namo, kalbėjo, kad reikia
tranšėją iškasti ir paprašė tai padaryti.
N.Barčas ir T.Bartašius kasė tranšėją, jiems buvo atsilyginta - jie buvo
nuvežti į kavinę Kalvarijų gatvėje. Ten pavalgė, išgėrė, gavo kažkiek
pinigų.
Liudytojos teigimu, apleistuose namuose V.Grybo gatvėje gyveno daugiau
benamių, jų A.Žeimo nevarė.
Ji sakė, kad tą naktį, kai kilo gaisras, sugyventinis grižo apie antrą
nakties, o ją, buvusią namuose, pažadino gaisrinės sirenos. Vėlai grįžęs
sugyventinis atnešė alkoholio, maisto.
Po gaisro pora persikėlė gyventi pas pažįstamus į Rastinėnus, vėliau vėl
grįžo į Antakalnio rajoną. Sugyventinis jai nepasakojo apie namo padegimą,
buvęs uždaras.
Moteris painiojo datas, tačiau neišsižadėjo savo ikiteisminio tyrimo metu
duotų parodymų, kad šios bylos kaltinamasis A.Žeimo 2006-ųjų balandį
Antakalnio rajone jai grasino, kad jeigu teisėsaugos pareigūnams duos
teisingus parodymus, bus blogai artimiesiems. Ragino pasakoti, kad
sugyventinis gaisro metu buvo namie ir niekur nėjo.
I.Mameniškytę išgąsdino tai, kad A.Žeimo žinojo, kad ji turi Vilniuje
gyvenančią seserį, žino jos adresą, taip pat žino jos trijų Utenoje pas
giminaičius gyvenančių vaikų vardus, gimimo metus.
Iškviesta į apklausą moteris ne iš karto prasitarė apie grasinimus. Apie
juos pareigūnams papasakojo tik vėliau.
Teismo posėdyje antradienį buvo paskelbti, kaip įtariama, nužudyto
pagrindinio ir tiesioginio bylos liudytojo Nerijaus Barčo parodymai,
užfiksuoti esant jam dar gyvam.
Vyriškis apklausos metu pasakojo, kad neturi nuolatinės gyvenamosios
vietos. Kurį laiką gyveno apleistame name Antkalnyje. A.Žeimo jam teigė, kad
Antkalnyje,V.Grybo gatvėje stovintys apleisti namai priklausė firmai,
kurioje jis dirbo.
„Paklausė, ar norime užsidirbti, jis yra savininkas. Kasėme duobę, kad
atjungti dujas“, - užfiksuota apklausos protokole.
N.Barčas kartu su kitais benamiais kasė tranšėją, vėliau už darbą gavo
pinigų, buvo nuvežti į kavinę Kalvarijų gatvėje, kur buvo pavaišinti
alkoholiu ir čenakais.
Vėliau N.Barčas susipyko su T.Bartašiumi ir nuėjo gyventi į „katakombas“.
Vieną vakarą jis pamatė, kad dega namo stogas V.Grybo gatvėje.
Pasak N.Barčo, 2006 metais sausio ar vasario mėnesį jis susitiko su
T.Bartašiumi. Šis pradėjo pasakoti, kaip A.Žeimo paprašė jo padegti namą
V.Grybo gatvėje. T.Bartašius pasakė, kad būtent jis padegė ir gavo už tai
500 litų. Jis dar papasakojo, kokiu būdu tai padarė - su benzine suvilgytu
skuduru.
Gyvas būdamas N.Barčas pareigūnams dar papasakojo, kad pas jį apsilankė
policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis. Pradėjo jam aiškinti, kaip jis
turįs kalbėti apie įvykį taip - esą T.Bartašius pastatą padegė todėl, kad
A.Žeimo varė jį lauk iš ten.
„Parodymai“ buvo netgi fiksuojami raštais ir diktofoniniais įrašais. Už
šiuos „liudijimus“ buvo sumokėti pinigai.
Manoma, kad policijos pareigūnu, rengiant fiktyvius benamių apklausos
protokolus prisistatinėjo V.Jankauskas. Anksčiau jis iš tikrųjų dirbo
Vilniuje policijos pareigūnu. Iki šių įvykių jis jau buvo palikęs tarnybą.
Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas dar vienas vilnietis, esą girdėjęs
kalbų, kad pastatas buvo tyčia padegtas, o padegėjui už tai buvo atlyginta.
Tai jau ne pirma teismą pasiekusi namų padeginėjimo sostinėje byla.
Pernai lapkritį tas pats Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas
paskelbė nuosprendį namo sostinės Šnipiškių rajone tyčinio padegimo byloje.
Namo sieną padegusią 20-metę vilnietę Dianą Andrejevą teismas pripažino
kalta sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir skyrė vienerių
metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Teisėjas atsižvelgė, kad jauna moteris prisipažino kalta, gailisi, augina
mažą vaiką, mokosi ir dirba, todėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė.
Šis nuosprendis apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.
9 klasių išsilavinimą turinti pardavėja teisme prisipažino, kad Šnipiškių
rajone, Šilutės gatvėje žiebtuvėliu padegė bitumine danga padengtą medinio
namo sieną. Gaisras buvo greitai užgesintas ir namas nesupleškėjo.
D.Andrejeva pati pranešė apie gaisrą šeimininkams, jį pastebėjo kaimynai ir
iškvietė ugniagesius.
Pareigūnai įtaria, kad šis gaisras buvo susijęs su žemės sklypais
prekiaujančių bendrovių interesais. Šioje byloje taip pat buvo minimas
A.Žeimo tačiau kaltinimai jam nebuvo jokie pareikšti. Teisme buvo paskelbti
kaltinamosios D.Andrejevos sugyventinio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo
metu tiriant bylą. Vyriškis pripažino, kad yra pažįstamas su nekilnojamojo
turto bendrovės „Lintanas“ vadybininku A.Žeimo. Jis ir paprašė jo
pasikalbėti su namo šeimininkais, ar jie neparduotų sklypo.
Liudytojo teigimu, A.Žeimo prašęs pagąsdinti namo šeimininkus, o už šią
paslaugą jis jam padovanosiąs kambarį bendrabutyje.
Statinių padegimams prestižiniuose sklypuose buvo sudaryta tarpžinybinė
teisėsaugininkų grupė. Tyrimo metu mėginama surinkti įrodymus, kurioms
nekilnojamojo turto bendrovėms padegimai buvo naudingi.