Tai pirmadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
Nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo neturėjęs vyriškis buvo
sulaikytas 2001 m. gegužės 21 dieną, įtariant jį pakartotinai grobiant turtą
stambiu mastu su grupe iš anksto susitarusių asmenų.
Po dviejų dienų Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi jam
paskirta kardomoji priemonė - suėmimas iki birželio 3 dienos. Vėliau suėmimo
terminas daug kartų buvo pratęstas iki 2003 metų lapkričio 10 dienos.
Suėmimas buvo motyvuotas tuo, kad nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas
Dainius K., yra sunkus, pareigūnams reikia atlikti daug procesinių veiksmų,
būdamas laisvėje įtariamasis trukdys nustatyti tiesą, bandydamas paveikti
nukentėjusiąją, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti nusikaltimo įkalčius.
Iš viso Dainius K. suimtas praleido dvejus metus, penkis mėnesius ir
dvidešimt dvi dienas.
Vilniaus apygardos teismas 2003-ųjų gruodį nuosprendžiu Dainių K.
pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems
mėnesiams. Pritaikius amnestiją, bausmė buvo sumažinta vienu penktadaliu.
Nuosprendį vyriškis apskundė aukštesnės instancijos teismui ir šis
paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo Dainius K. buvo išteisintas
visiškai, nusprendus, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė
nusikaltimą.
2005-siais vilnietis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti
jam iš Lietuvos 22 tūkst. litų turtinės žalos ir 900 tūkst. litų neturtinės
žalos atlyginimo.
Įvertinusi bylos aplinkybes, Apeliacinio teismo kolegija padarė išvadą,
kad Dainiaus K. atžvilgiu bylos procesas vyko nepateisinamai ilgą laiką, tai
sąlygojo ieškovo neteisėtą laisvės apribojimą ilgiau, nei tai buvo būtina
pagal bylos procesą ir padarė ieškovui žalą.
Teismo vertinimu, ilgas suėmimo laikotarpis gali būti laikomas teisėtu
tik tuomet, kai dėl bylos sudėtingumo ir didelės jos apimties ikiteisminis
tyrimas turi būti atliekamas ilgiau nei įprastai.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmai kurį laiką nebuvo
atliekami, o tik buvo sprendžiama dėl ieškovo suėmimo. Todėl tokius veiksmus
teismas vertina kaip neteisėtus ir jie negali būti pateisinti tik bylos
sudėtingumu ar jos apimtimi. Nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių
ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atlikti, todėl toks pasyvus
ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesys vertintinas kaip neteisėtas.
Dainius K. skundėsi, kad būdamas nepagrįstai įtariamas ir kaltinamas
padaręs sunkių nusikaltimų, jis buvo suimtas ir ilgą laiką laikomas
nežmoniškomis sąlygomis, žinios plačiai pasklido visuomenėje, spaudoje,
ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pasijuto pažemintas, sumažėjo
bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija.
Bylinėjantis dėl suėmimo, jo pagrįstumo ir tuo padarytos žalos teismai
atkreipė dėmesį, kad kiti baudžiamosios bylos įtariamieji - net keturi vyrai
- tiesiogiai nurodė Dainių K., kaip įvykdžiusį nusikalstamą veiką, ir tai
leido pareigūnams jį pagrįstai įtarti nusikaltimo padarymu. Tačiau vėliau
bendrai teisme savo parodymų atsisakė.
Teismas paties suėmimo neteisėtu nepripažino, tik nusprendė, kad jis
truko nepateisinamai ilgai, todėl remdamasis susiformavusia praktika
priteisė tik 20 tūkst. litų neturtinės žalos ir reikalavimą dėl turtinės
žalos atmetė.