Verslininkas panoro, kad padegimo organizavimu kaltinamas jo šeimai artimas 28 metų klaipėdietis Algirdas Žilinskas būtų atleistas nuo bet kokių prievolių atlyginti moralinę ir materialinę žalą.
Nors kitas kurhauzo padegimo organizatorius 36 metų klaipėdietis Rolandas Gavėnas prisipažino samdęs degtukų mėtytojus įkalbėtas A.Žilinsko, palangiškiui atrodo, kad šio vyro kaltė neįrodyta.
G.Jackai atsisakius finansinių pretenzijų A.Žilinskui, jo civilinė atsakomybė ištirpsta – net ir pripažintas kaltu dėl padegimo šis vyras neturės atlyginti nuostolių.
Žalą atlygins kiti padegėjai
Supleškinti kurhauzo R.Gavėno pasamdyti benamiai nustėro, teisme sužinoję, kad visų pastato bendrasavininkių civilinis ieškinys padegėjams siekia beveik 1,5 milijono litų.
Iš kaltininkų 750 tūkst. litų pareikalavo Palangos savivaldybė.
Lenkijoje gyvenančio kurhauzo bendrasavininkio grafo Alfredo Tiškevičiaus ieškinys mažiausias – 100 tūkst. litų.
Patirtą žalą įvertinęs 500 tūkst. litų., G.Jacka teisme užsiminė neva įsigijęs ir daugiau akcijų, todėl jo ieškinys gali padidėti.
Tardami paskutinį žodį, du teisiamieji pripažino kaltę. Tuo tarpu A.Žilinskas ir 30 metų Marius Joniškis ją neigė.
A.Žilinską ginantis G.Jacka kitų anksčiau nekart teistų padegėjų R.Gavėno, M.Joniškio ir 33 metų Antano Stepanovo nuo žalos atlyginimo neatleidžia – jie turės mokėti pinigus nukentėjusiajam.
Nutvertas klampino ir G.Jacką
Siekdamas apsaugoti A.Žilinską nuo užgriuvusių įtarimų, G.Jacka pareikalavo iškviesti į teismą 46 metų palangiškį Vytautą Pocių – jam pirmajam buvo pareikšti įtarimai dėl tyčinio kurhauzo padegimo.
Šis anksčiau ne kartą teistas, o dabar už plėšimą ir kėsinimąsi išžaginti moterį įkalintas vyriškis prisipažino prieš 5 metus kurhauze netyčia numetęs cigaretės nuorūką ir padegęs pastatą.
Benamį V.Pocių Palangos policija atrado iškart po to, kai prokurorai pareikalavo suaktyvinti padegėjų paieškas.
Nutvertas vyras, keisdamas parodymus, šnekėjo neva taręsis dėl padegimo ir su G.Jacka.
Teisme neprisiminė, ką sakęs
Gaisravietėje V.Pocius patvirtino savo parodymus. Esą Palangos kurhauzas buvo virtęs benamių prieglobsčiu – čia jie užkandžiaudavo, nakvodavo, gindavosi nuo šalčio kūrendami senovines krosnis.
Kitaip benamis liudijo teisme: „Išmoktos pamokos pamirštamos. Ir aš pamiršau, ką anksčiau kalbėjau. Lyjant užsukdavau į kurhauzą po stogu išgerti su draugais, bet jokio gaisro nesukėliau“.
„V.Pocius kurį laiką vedžiojo už nosies kriminalistus, nurodęs, kaip, vėliau paaiškėjo, išgalvotas padegimo aplinkybes“, – kalbėjo šią bylą tyręs Klaipėdos apygardos prokuroras Marius Navickas.
Rėmė prie sienos liudytoją
„Kodėl negesinote gaisro?“ – teisme V.Pocių mėgino remti prie sienos G.Jacka, tarsi nesuprasdamas, kad kalinys iškviestas tiktai kaip liudytojas, o ne kaip įtariamasis.
„Nustok man sukti smegenis, Gediminai, neprivalau tau aiškintis. Jei labai brangus mano ankstesnis prisipažinimas, tai pasiimk jį ir būk laimingas“, – G.Jackai lyg senam bičiuliui atsikirto V.Pocius.
Kaltę dėl kurhauzo padegimo 2002-ųjų vasarą vėliau pripažino ne V.Pocius, o nekart teistas R.Gavėnas.
Vyras nurodė, jog rasti vykdytojų jo Klaipėdoje paprašęs G.Jackos šeimai artimas A.Žilinskas.
Degtuką numetė R.Gavėno pasamdytas jo pažįstamas Klaipėdos nakvynės namų gyventojas – anksčiau keturiskart teistas buvęs palangiškis A.Stepanovas.
Benamiai supleškino kurhauzą
Antros grupės invalidui A.Stepanovui padegti kurhauzą padėjo jo nakvynės namų draugas – narkomanas M.Joniškis, dabar įkalinimo įstaigoje atliekantis bausmę už kitus nusikaltimus.
Iš pradžių pripažinęs savo kaltę M.Joniškis teisme įrodinėjo už grotų save apkalbėjęs, nes kentėjęs nuo priverstinės abstinencijos.
Dėl ligos ankstesniuose posėdžiuose nedalyvavęs G.Jacka iš pradžių netikėjo, kad kurhauzą galėjo padegti A.Stepanovas ir R.Gavėnas.
Teismo salėje stryktelėjęs nuo kėdės G.Jacka netgi bandė daryti eksperimentą: „Parodykite man, kaip tai padarėte, aš mečiau degtuką, jis iškart užgeso“.
„Pirmiau ant grindų išliejome benzino. Kai numečiau degtuką, driokstelėjo sprogimas, viskas bematant paskendo liepsnose, ėmė sproginėti čerpės“, – G.Jackos turto padegimo gudrybes jam pačiam aiškino A.Stepanovas.
R.Gavėnas atvilko į kurhauzą benzino. Tai jis prašė A.Stepanovo nuvykti į Palangą ir padegti architektūros paminklą. Pralindęs pro durų apačią, benzino talpyklas viduje, pasak A.Stepanovo, išlaistė M.Joniškis.
Sutiko padėti iš draugiškumo?
Po gaisro R.Gavėnas nuramino A.Stepanovą – esą jokių pasekmių nebus, nes vienas kurhauzo bendrasavininkių suinteresuotas, kad seniena, kurios remontas kainuotų daugiau nei naujas pastatas, supleškėtų ugnyje.
Nors tikrasis užsakovas teisme tiesiogiai neįvardytas, A.Stepanovas sakė iš R.Gavėno užuominų iškart supratęs, kas iš bendrasavininkių troško gaisro: „Tikrai ne savivaldybė ar grafas“.
Už tyčinį padegimą A.Stepanovas iš R.Gavėno gavo 1500 litų atlygį. Benamiui pažadėta daugiau pinigų, tačiau bendrininkas prisiminė ankstesnes jo skolas ir atskaičiavo iš sutartos sumos 500 litų.
„Sutikau padėti A.Žilinskui iš draugiškumo“, – aiškino su G.Jackos šeimos draugu ir į kitus nusikaltimus įsivėlęs R.Gavėnas.
Iš aktorės dėmesio nesulaukia
„R.Gavėnas tyčia verčia kaltę man, tikėdamasis švelnesnių bausmių už kitus savo nusikaltimus“, – tardamasi paskutinį žodį ir toliau kaltinimų kratėsi A.Žilinskas.
Sklandanti versija, kad šis klaipėdietis galėjo suorganizuoti kurhauzo padegimą G.Jackos arba jo artimųjų paprašytas, teisme nenagrinėjama.
Garsiam Palangos verslininkui, matyt, skaudu susitaikyti su mintimi, kad padegėjų parodymai meta šešėlį ir jo dukteriai – žinomai Klaipėdos dramos teatro aktorei Eglei Jackaitei, draugavusiai su A.Žilinsku.
Anksčiau, nagrinėjant kitą bylą, kurioje A.Žilinskas irgi buvo vienas kaltinamųjų, E.Jackaitė jį užjautė ir netgi buvo atėjusi į teismą paremti draugo. Tačiau nagrinėjant kurhauzo bylą ji teisme nebuvo pasirodžiusi.