Aukščiausiasis Teismas ėmėsi A.Petrusevičiaus bylos

BNS ir lrytas.lt inf.

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių

Nuo šio teismo sprendimo tikriausiai priklausys, ar eksparlamentarui, lietuviško šaunamojo ginklo „Vytis“ kūrėjui bus toliau mokama pirmojo laipsnio valstybinė pensija.
Gegužės pabaigoje Vyriausybė ketino svarstyti klausimą dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos atėmimo iš nuteistojo.
Tačiau iš darbotvarkės šis klausimas buvo išbrauktas, kai paaiškėjo, kad nuteistasis yra padavęs kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo sprendimas A.Petrusevičiaus byloje bus galutinis ir neskundžiamas.
Nuteistasis kasaciniu skundu prašo pakeisti jam skirtą nuosprendį - paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymima, kad jis nuoširdžiai gailisi, savo noru atidavė šautuvą, buvo politinis kalinys, yra gavęs daugybę apdovanojimų.
A.Petrusevičius jau atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, kur bausmę atlieka prasikaltę buvę valdžios atstovai.
Balandžio pradžioje kaunietis pats atvyko į policiją. Netrukus pareigūnai jį išgabeno į tardymo izoliatorių, o iš ten - į bausmės atlikimo vietą, kur jis laikomas iki šiol. A.Petrusevičius Aukščiausiojo Teismo posėdyje nedalyvavo. Į posėdį neatvyko ir kitas nuteistasis, padavęs kasacinį skundą Vigirdas Dudutis. Jis skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę.
Į skundų svarstymą Aukščiausiajame Teisme atvyko apie šimtas asmenų, tarp jų - sovietmečiu kalintas kunigas Alfonsas Svarinskas, garbaus amžiaus politiniai kaliniai ir tremtiniai. Palaikytojai net netilpo į teismo salę.
A.Petrusevičiaus ir V.Dudučio interesams atstovauja advokatai. Teismas išklausys jų argumentų, taip pat Generalinės prokuratūros poziciją.
70-metis A.Petrusevičius pernai lapkričio 10 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme.
Šiemet kovo 16 dieną Apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą, todėl nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo.
Apeliacinio teismo ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog A. Petrusevičius nebuvo provokuojamas daryti nusikaltimus, kaip jis teigė teisme. „Priešingai - jis pats aktyviai siūlė pirkti šaunamuosius ginklus šioje byloje liudijusiam asmeniui ir derėjosi dėl kainos“, - rašoma teismo sprendime.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A.Petrusevičius žinojo, kad ginklai gali būti panaudoti nusikaltimams.
A.Petrusevičius buvo vienas iš kariuomenės kūrėjų savanorių, pokario Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Vyčio kryžiaus kavalierius.
Prieš tapdamas parlamentaru, A.Petrusevičius dirbo Krašto apsaugos departamento „Vytis“ ginklų baro viršininku. Po Nepriklausomybės atkūrimo jis prisidėjo konstruojant ir gaminant pistoletus kulkosvaidžius „Vytis 1“, „Vytis 2“ ir „Vytis 3“ bei įvairių modifikacijų granatas.
Dar vienam šioje byloje kaltintam kauniečiui, 73-ejų Jonui Miškiniui, už ginklo dalių laikymą skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas. J.Miškinis nuosprendžio neskundė.
Trys nuteisti kauniečiai Valstybės saugumo departamento pareigūnų buvo sulaikyti 2006-ųjų pradžioje, kai per kratas jų namuose buvo rasti dideli kiekiai nelegaliai laikytų šaunamųjų ginklų, šovinių ir sprogmenų.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji savo kaltės neneigė. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais Baudžiamajame kodekse numatyta nuo 4 iki 8 metų nelaisvės.
1997 metų lapkritį, jam būnant Seimo nariu, A.Petrusevičiaus namuose Kaune teisėtvarkos pareigūnai atliko kratą, per kurią buvo rastas teisėtai įsigytas vardinis pistoletas „SIG-Sauer“ bei dvi apkabos šovinių, taip pat 90 šovinių pistoletui „Walter“, kurį parlamentaras irgi įsigijęs legaliai. Krata atlikta po anoniminio skambučio. Policija tąkart grąžino rastus ginklus ir atsiprašė.
1996-2000 m. kadencijos Seime A.Petrusevičius priklausė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai, buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu.
1953-56 m. A.Petrusevičius buvo Kauno pogrindžio organizacijos „Geležinis vilkas“ vado pavaduotojas. 1956 m. jis buvo suimtas ir kalėjo Mordovijos, Ozerlago, Vladimiro lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1968 m.
1996 metų gegužę jis buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininku.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.