Kaimyno mašinai – peilis, plyta, laužtuvas

Žurnalistė tik vakar pasikeitė automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinę kairę padangą. Ją savaitgalį, kaip moteris spėja, pradūrė kaimynas iš gretimo namo. Policijai pareiškimą parašiusi žurnalistė patirtą žalą įvertino 300 litų.

A.Dudurytė prisipažįsta šeštadienio vakarą savo automobilį pastačiusi gal ir ne visai tvarkingai – prie gretimo namo priešais išvažiavimą iš garažo. Išvažiuoti gal ir keblu, tačiau įmanoma. „Kai ėmė žviegti mašinos signalizacija, pro langą pamačiau, kaip į mano automobilio ratą spyrė vyras. Supratau, jog nori atkreipti mano dėmesį. Skubiai apsirengiau ir nulėkiau žemyn. Tačiau kai išbėgau, vyro jau nebuvo, padanga nuleista. Mašiną vis tiek patraukiau – gal žmogui garažą užstačiau, gal jis labai nervingas, dar langą išdauš“, – apie įvykį dienraščiui „L.T.“ pasakojo LNK žinių vedėja.

Moteris „L.T.“ parodė vietą, kurioje stovėjo automobilis – prie gretimo daugiabučio, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET), patyrusiam vairuotojui nesukeliant kliūčių išlaviruoti.

„Atrodo – smulkmena. Padanga kainuoja nedaug, pasikeisiu. Bet negalima taip elgtis. Argi tam žmogui, suvariusiam peilį į padangą, geriau pasidarė?“ – piktinosi žurnalistė.

Jai patraukus automobilį, į tą pačią vietą kitas asmuo pasistatė savąjį. Bet jo piktasis kaimynas nekliudė. A.Dudurytė spėja, kad jos mašinos padangą pradurti galėjo prabangaus BMW savininkas, neliečiantis kaimynų automobilių.

„L.T.“ žino ne vieną atvejį, kai daugiabučių namų gyventojai tarpusavyje susitaria, kas kur statys savo transporto priemones, o „įsibrovėlius“ baudžia – praduria padangas, subraižo korpusą, išmuša stiklus. Nors dažniausiai tai žodinis susitarimas, nepatvirtintas jokiais dokumentais, kad toje vietoje stovėti gali būtent tas, o ne kitas automobilis.

Jaučiasi nesaugi

Pradurtos padangos A.Dudurytei negaila. Ji tik nesupranta, kodėl tokiu būdu norėta įspėti, jog automobilį moteris pasistatė ne vietoje.

Ir policijai pareiškimą ji rašė ne dėl patirtos žalos. „Pareigūnai ir taip turi daug darbo, rimtesnių iškvietimų. Galėjau ir nerašyti – nusipirksiu padangą. Bet gal tas žmogus ne man vienai taip padarė. Jaučiuosi nesaugi. Žmogus nekontroliuoja savęs, nešiojasi peilį. Negalima taip elgtis. Juk ir mano mašiną ne kartą užstatė, po valandą laukdavau, kol ateis, patrauks. Bet nedaužiau langų, nebadžiau padangų, nebraižiau šonų“, – kalbėjo LNK žurnalistė.

Dienraščio „L.T.“ kalbinti policijos pareigūnai teigė, jog pastaruoju metu užregistruojama vis daugiau pranešimų, kai sugadinami neva ne vietoje pastatyti automobiliai. Tokia nusikalstama veika apibūdinama kaip turto sugadinimas.

Per aštuonis šių metų mėnesius bendras nusikaltimų skaičius Lietuvoje sumažėjo, tačiau turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų padaugėjo 5,5 procento.

Dėl nervingų ar neatsakingų vairuotojų stipriai išaugo policijos pareigūnų darbo krūvis – jiems tenka aiškintis iš pirmo žvilgsnio nesunkius nusikaltimus, tačiau nustatyti pažeidėjus labai sunku.

Dažnai pasitaiko, kad automobilis apibraižomas, įlenkiamas prie darboviečių, prekybos centrų, bet tai pastebima neiškart ir paprastumo dėlei sakoma, jog mašina sugadinta kieme. Net jei transporto priemonė nukenčia namo kieme ir įtariama, jog tai kaimynų darbas, ne visada galima parodyti pirštu į įtariamąjį.

„Aikštelės daugiabučių namų kiemuose nepritaikytos mašinoms laikyti ir nematyti, kad padėtis gerėtų. Todėl konfliktų tarp gyventojų tik daugėja“, – „L.T.“ sakė policijos pareigūnai.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą už turto sunaikinimą ar sugadinimą priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio ir žalos dydžio teismas gali skirti bausmę nuo piniginės baudos iki kelerių metų laisvės atėmimo.

Policijai darbą didina ir perpildytuose kiemuose ne visuomet laikantis KET pastatyti automobiliai – ant šaligatvio, žalios vejos. Dažnai atsiranda gyventojų, kurie iškviečia pareigūnus, kad nubaustų tų mašinų savininkus. Su tokia problema teko susidurti ir A.Dudurytei.

„Aš palaikau pilietiškus žmones. Net esu pasiruošusi mokėti baudą, jei automobilį palieku netinkamai. Bet tokiais atvejais, kai net nepažymėta, jog mašinos negalima statyti, neįžvelgiu didelio nusižengimo. Svarbu statant mašiną įvertinti, jog galėtų pravažiuoti kiti, niekam netrukdytum. Bet visada atsiranda ir tuo nepatenkintų“, – stebėjosi A.Dudurytė.

Vilniuje į tokius skundus dažniausiai reaguojančio Ekologinės policijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Algimantas Minkauskas dienraščiui „L.T.“ sakė, jog ne policijai vertinti, ar automobilis pastatytas pažeidžiant KET. Tai savivaldybės, Seimo ir kitų valdžios institucijų darbas.

„Kiekvieną savaitę mūsų skyrius gauna 2–3 pareiškimus. Jei pažeistas įstatymas, turime reaguoti, bausti pažeidėjus. Bet pareigūnai nevaikšto su fotoaparatais ir nefiksuoja vienu ratu ant šaligatvio užvažiavusios mašinos“, – „L.T.“ sakė A.Minkauskas.

Specialistai vieningai tvirtina, kad nesutarimai daugiabučių namų kiemuose tarp automobilių savininkų vargu ar bus išspręsti – čia labai mažai vietos mašinoms.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Gatvių ir statinių poskyrio vedėjas Povilas Stelmokas dienraščiui L.T. teigė, jog sovietmečiu statyti daugiabučių kvartalų kiemai nepritaikyti šių dienų realybei – anuomet projektuojant daugiabučius pagal tuo meto normas aikštelės įrengtos tris keturis kartus mažesnės nei dabar yra automobilių. Realiai jas išplėsti įmanoma tik 10–20 procentų. „Tai lašas jūroje“, – teigė P.Stelmokas.

Kiek geresnė situacija naujai statomuose daugiabučių kvartaluose. Anot savivaldybės Salygų ir projektų derinimo poskyrio vedėjos Alos Gilevskojos, statant daugiabučius vietos automobiliams statyti privalo būti įrengtos.

„Kita bėda – gyventojai dažnai neperka vietos automobiliui. Todėl daug mašinų stovi gatvėse, o ne stovėjimo aikštelėse“, – kalbėjo savivaldybės darbuotoja. Ministerijai net siūlyta vietą automobiliui priskirti prie buto ploto ir parduoti kartu.

Už sugadintą neva ne vietoje ar blogai pastatytą automobilį bausmę tai padariusiam asmeniui numato Baudžiamasis kodeksas. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Atsakomybė taikoma tik tuomet, kai yra nukentėjusio asmens skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas.

Per 8 šių metų mėnesius šalyje užregistruota 50 499 nusikalstamos veikos atvejai – 11 procentų mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tačiau išaugo turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų – per 2007 metų 8 mėnesius jų užregistruota 2847, arba 5,5 proc. daugiau nei 2006 metais. Ištirta 750 šių nusikaltimų – 142 atvejais mažiau nei praėjusiais metais. Labiausiai turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejų padaugėjo Vilniaus mieste – šiemet jų registruota 959, arba 5,4 proc. daugiau nei pernai.

www.lt24.lt