Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį paskelbė nutartį, kuria paliko
galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo 59 metų V.P. priteista
neturtinė žala.
Teismai pripažino, kad ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas pakankamai
ilgą laiko tarpą (apie 2 metus), nuteisimas iš dalies turėjo neigiamos
įtakos sveikatos būklei, šeimyniniam gyvenimui, sumažėjo jo bendravimo su
žmona ir sūnumi galimybės
Vilnietis per teismus siekė išsireikalauti iš valstybės 50 tūkst. litų
turtinės bei 200 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo 2003-ųjų birželį paskelbtu nuosprendžiu V.P.
buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, įgijimo ir
realizavimo ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.
Tačiau nuo paskirtos bausmės atleistas suėjus patraukimo baudžiamojon
atsakomybėn senaties terminui.
Po dvejų metų Aukščiausiasis Teismas apkaltinamąjį nuosprendį panaikino
dėl nusikaltimo įvykio nebuvimo.
V.P. teigia, kad jo pirminis jo sulaikymas buvo neteisėtas, neįformintas,
be vaistų buvo laikomas nuo 7 val. ryto iki 21 val. vakaro; neteisėtai buvo
iškelta baudžiamoji byla jo atžvilgiu; neteisėtai atlikta akistata, kurios
metu jis neturėjo galimybės tinkamai gintis; neteisėtai ir be pagrindo
pritaikytos procesinės prievartos priemonės - krata, rašytinis pasižadėjimas
neišvykti, priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai ir nutarimai, o
vėliau ir teismų nutartys, nuosprendžiai, ir tuo buvo padaryta didelė
turtinė ir neturtinė žala.
Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo vilnietis grindė tuo, kad
baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu negalėjo dirbti ir iki santuokos
nutraukimo buvo išlaikomas žmonos, dėl prastos sveikatos būklės suteiktas
invalidumas, jis priverstas gyventi iš invalidumo pensijos, kurios nepakanka
net prasimaitinti ir gyvybiškai būtiniems vaistams.
Reikalavimą dėl 200 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo V.P. grindė
tuo, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko
daugiau nei 5 metus, per kuriuos buvo apribotos laisvės ir teisės, jis
negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, visa tai turėjo neigiamos įtakos
santuokiniam gyvenimui - iširo santuoka su žmona, nukentėjo sūnus, kuris
negalėjo matytis su tėvu, o vėliau apskritai nustojo su juo bendrauti.
Buvo padaryta didelė žala sveikatai, patirtas didelis šokas ir moralinis
smūgis, stiprus stresas, stipriai pablogėjo sveikata, o bylos nagrinėjimo
metu ištiko miokardo infarktas.
Valstybei atstovavusi Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė
jį atmesti.
Prokuratūra pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nutraukimas ir
išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol
buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jei jie buvo priimti
laikantis procesinių normų. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų,
patvirtinančių padarytos žalos faktą bei dydį, pridėti medicininiai
dokumentai savaime šio fakto neįrodo.
1997-ųjų gegužę Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo iškelta
baudžiamoji byla dėl
pasikėsinimo įvykdyti tyčinį nužudymą dviejų ar daugiau asmenų pavojingu
daugelio žmonių gyvybei būdu.
Tų metų gegužės 22 dieną Vilniuje po automobiliu „Volvo“, stovėjusio prie
restorano „Achtamar“, buvo padėtas sprogstamasis įtaisas, kuris buvo
susprogdintas nuotolinio valdymo aparatu.
Šio įvykio metu sunkiai buvo sužaloti sostinės nusikalstamo pasaulio
atstovai - Vadimas Melničenka ir Eldaras Gordeladzė. Iš automobilio liko
metalo laužo krūva.
Manoma, kad 200-300 gramų sprogmuo buvo skirtas ne jiems, bet Eugenijui
Svirneliui. E.Svirnelį nužudyti ketinę nusikaltėliai manė, kad jis pietauja
kavinėje su V.Melničenka ir E.Gordeladze. Tačiau tąkart E.Svirnelio su jais
nebuvo.
Manoma, kad „Geniuku“ bendrai nusprendė atsikratyti, kai šis nusprendė
išeiti iš „Vilniaus brigados“ ir pradėti savo verslą.
Po nesėkmingo bandymų atsikratyti E.Svirneliu 1998 metais tai padaryti
buvo pavesta samdomam žudikui.
Sužinoję, kad nusikaltėliai ieško samdomo žudiko nužudyti E.Svirnelį,
pareigūnai apsimetė samdomais žudikais ir sutiko įvykdyti žmogžudystę.
Užsakovams žudikais apsimetę pareigūnai parodė sumontuotą nuotrauką,
kurioje buvo vaizduojamas neva duobėje gulintis nušautas E.Svirnelis.
Nusikaltėliai nieko neįtarė, labai apsidžiaugė gerai atliktu darbu ir sėkmę
atšventė naktiniame klube.
1998 metų liepą Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT)
pareigūnai sulaikė „Vilniaus brigados“ narius Olegą Viačeslavą Mikulevičių,
V.Zaboronoką ir Viktorą Akmanavičių.
Tiriant pasikėsinimą į E.Svirnelį, 2000-ųjų spalį V.P.bute Vilniuje buvo
atlikta krata, siekiant surasti ir paimti šaudmenis, šaunamuosius ginklus,
baudžiamajai bylai reikšmingas nuotraukas, asmeninius užrašus, vaizdo ir
garso įrašus.
Kratos metu iš ieškovo buvo paimtas medžioklinis lygiavamzdis šautuvas,
pistoletas ir šoviniai.
2001-ųjų vasarį prokuratūros nutarimu vilnietis buvo patrauktas
kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje.
Jam buvo pareikštas kaltinimas, kad jis neteisėtai įgijo pistoletą „TT“,
ir penkis šaudmenis, kuriuos neteisėtai laikė bute iki 1997 m. kovo
antrosios pusės, taip pat vykdydamas susitarimą su Viačeslavu Zaboronoku
kovo antroje pusėje realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis kitam
tuometiniam „Vilniaus brigados nariui“ V.Akmanavičiui, žinodamas, kad ginklą
pastarasis perduos rengiamo E.Svirnelio nužudymo vykdytojui.
E.Svirnelis mirė 1998 metų rugsėjį, apsinuodijęs chlorofosu. Kas jį
nunuodijo, pareigūnams nustatyti nepavyko iki šiol.