44 metų klaipėdietis Saulius Motiejauskas savo automobiliu „Audi 80“ į mirtį skriejo pirmadienį apie pusę dešimtos vakaro. Pasak liudininkų, didžiuliu greičiu mašina atlėkė nuo Klaipėdos universiteto pusės, palindo po Herkaus Manto gatvėje esančiu viaduku ir trenkėsi į raudonų plytų sieną. Vairuotojas stabdyti net nebandė, tik dėl atsitiktinumo savižudžio vairuojamas automobilis nenusinešė kitų gyvybių.
Po avarijos apžiūrėdami mašiną pareigūnai stebėjosi, jog bagažinėje gulėjo tvarkingai sudėtos žieminės padangos, atrodė, automobiliu važiavęs inteligentiškos išvaizdos vyras neketino baigti gyvenimo savižudybe. Tačiau netrukus įtarimai, kad miesto centre gyvenimą tokiu būdu vyras nutraukė pats, pasitvirtino. Sūnaus pasigedęs į policiją atėjo žuvusiojo S.Motiejausko tėvas, nešinas atsisveikinimo rašteliu.
Dingo iš namų
„Tai buvo be galo talentingas žmogus, kruopštus ir užsispyręs. Jis buvo puikus vyras ir geraširdis tėvas“, – taip vakar apie žuvusį S.Motiejauską pasakojo velionio žmona Marina, su Sauliumi užauginusi dabar studijuojantį 20-metį sūnų.
M.Motiejauskienė neneigė, kad jos vyras greičiausiai turėjo sveikatos problemų, nes dar liepos pirmąją telefonu artimiesiems pareiškė: „Saugokitės rusų, daugiau manęs nematysite“, – ir išvažiavo. Dingusio vyro taip ir nesulaukusi moteris kreipėsi į policiją, paskelbta jo paieška.
Vėliau paaiškėjo, kad S.Motiejauskas išvyko gyventi pas tėvą į Panevėžį. „Jis pasirinko gyvenimą su tėvu. Tėvas tikino, kad su juo Saulius bus laimingesnis“, – apie šeimos tragediją pasakojo žuvusiojo žmona.
Dėl šios istorijos M.Motiejauskienė tik beviltiškai gūžčiojo pečiais. „Jie su tėvu be galo pyko, kad aš jo ieškojau. Bet kuri žmona neieškotų savo vyro?“ – kalbėjo prislėgta moteris. Ji užsiminė, kad sutuoktinis jau tuomet turėjo dvasinių problemų, buvo apsilankęs pas gydytojus, tačiau vaistų nevartojo.
Paliko atsisveikinimo raštelį
Kurį laiką pagyvenęs Panevėžyje pas tėvą vasaros pabaigoje Saulius su tėvu grįžo į uostamiestį. Šaulių gatvėje įsigijo butą, jį pats ir remontavo – glaistė sienas, klojo grindis, atliko kitus darbus. Tėvas šiame bute dažnai aplankydavo sūnų. Buvo čia jis ir lemtingąjį pirmadienio vakarą.
Visą tą dieną prie kompiuterio dirbęs Saulius pakilo tylomis. Apsirengė, tarstelėjo, jog išeina, liepė tėvui užsirakinti duris.
„Mes namuose mažai kalbėjomės. Jis vis sakydavo: „Nekalbėk, tėvai, neklausinėk, kai reikės, pasakysiu pats.“ Kai būdavo reikalas, parašydavome vienas kitam ant lapelio. Jis vis kartojo, kad ir šiame bute gali būti įmontuotų pasiklausymo aparatų“, – vakar dienraščiui „L.T.“ pasakojo S.Motiejausko tėvas Juozas.
„Visada išeidavo neilgam, šįkart nei po valandos, nei po dviejų nepasirodė. Neramu pasidarė, nuėjau į jo kambarį ir ant stalo radau paliktą atsisveikinimo raštelį. Jis viską paliko savo sūnui, padėkojo man už viską ir pasirašė vardu ir pavarde. Paskambinau jo mobiliuoju telefonu, jis buvo išjungtas. Tuomet nubėgau į policiją“, – pasakojo sukrėstas tėvas.
Vyras komisariate sužinojo kraupią žinią – sūnus beprotišku greičiu tėškėsi į sieną.
Turtas – sūnui
S.Motiejauskas atsisveikinimo laiške abu butus ir visą kitą turtą paliko dvidešimtmečiam sūnui, tačiau apie šimto tūkstančių eurų neišmokėta banko paskola liko buvusiai žmonai. Marina ir Saulius oficialiai santuoką nutraukė spalio 3-iąją. Tačiau buvę sutuoktiniai palaikė ryšius. „Jis paskambindavo, užeidavo. Telefonu buvo prisipažinęs, kad tebemyli mane. Kodėl skyrybos? Manau, tai tėvo įtaka. Kol buvo gyva jo mama, puikiai sutarėme ir laimingai gyvenome. Jis labai jautrus žmogus buvo“, – pasakojo Marina.
Moteris paskutinį kartą su Sauliumi matėsi savaitgalį. „Jis užėjo pasiimti žieminių padangų ir kelių daiktų. Žadėjo užbėgti sekmadienį sutaisyti šakutės lizdą, tačiau taip ir nepasirodė“,– pasakojo moteris.
Pats iškalė paminklą
Žuvusiojo tėvas pasakojo, kad sūnus buvo be galo talentingas. „Vos penkiolikos metų jis su draugu savo rankomis pastatė jachtą. Po ežerą Panevėžio rajone plaukiodavo. Buvo labai talentingas, todėl išleidome mokytis į Leningrado laivų statybos institutą. Kalbėjo šešiomis kalbomis ir darbo reikalais buvo lankęsis įvairiose šalyse. Jo namuose vien knygų yra apie penkis tūkstančius“, – pasakojo tėvas.
Aukščiausios kategorijos laivų inžinierius-konstruktorius S.Motiejauskas dirbo UAB „Baltic Engineering centras“. Laivų konstruktorius buvo šiuo metu Juodkrantėje stovinčio viduramžių burlaivio kogo autorius, pasaulyje yra tik du šio tipo laivai.
Anot žuvusiojo tėvo, sūnus ir pastaruoju metu kūrė įvairius darbo planus. „Jis norėjo įsteigti savo projektavimo įmonę – beprotiškai daug dirbo visą gyvenimą“, – pasakojo J.Motiejauskas.
Liūdnai atsidusęs žuvusio vyro tėvas sakė, kad net ir antkapiniu paminklu pasirūpino pats.
„Jį palaidosime prie jo paties pastatyto paminklo. Savo rankomis iš akmens iškalė klūpantį angelą motinos kapui, ji mirė prieš penkerius metus. Saulius tada pasakė: „Nesirūpink, tėvai, paminklą pats pastatysiu.“ Po metų angelas jau stovėjo“, – pasakojo J.Motiejauskas.
www.lt24.lt