Taip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdoje veikusios organizuotos grupės padarytų nusikaltimų: dokumentų klastojimo, sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Generalinė prokuratūra. Baigtą baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas.
Atlikdami ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad „Baltic Atlant Shippings S.L.“ komercijos direktorius, kuris buvo ir „Baltlantos grupės“ (AB „Laivitė“, UAB „Laivitės žuvis“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltlantos statyba“, UAB „Baltlantos tiekimas“) pagrindinis akcininkas, subūrė organizuotą grupę. Į organizuotos nusikalstamos grupės veiklą buvo įtraukti AB „Laivitė“ generalinis direktorius, UAB „Laivitės žuvis“ direktorė, UAB „Baltlantos statyba“ direktorius ir UAB „Aeronika“ direktorius.
Organizuotos grupės nariai, vykdydami „Baltlantos grupės“ pagrindinio akcininko nurodymus, suklastojo AB „Laivitė“ ir UAB „Baltlantos statyba“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl neva naujos žuvies perdirbimo įrangos pardavimo paramos gavėjui UAB „Laivitės žuvis“.
Naudojantis šiais suklastotais dokumentais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apgaule buvo gauta 1113931,98 lito Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos buvo skirtos pagal SAPARD programą UAB „Laivitės žuvis“ įgyvendinant projektą „Žuvies perdirbimo įmonė“.
Organizuota grupė, siekdama užmaskuoti nusikalstamu būdu gautų lėšų kilmę, su ribotos atsakomybės (angl. offshore) užsienio kompanijomis „Cheroke Shipping corp.“, „Abandon Trading Corp.“ ir „Baltic Atlant Shipping S.L.“ sudarė fiktyvius sandorius ir į jų sąskaitas pervedė apgaule įgytus pinigus. Vėliau organizuotos grupės nariai didžiąją dalį pervestų pinigų išgrynino.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo išaiškinta, kad vienas iš organizuotos grupės narių (UAB „Aeronika“ direktorius) neteisėtai įgijo ir naudojo vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų mokėjimo kortelę. Ši kortelė buvo išduota pateikus suklastotą Rusijos Federacijos piliečio pasą. Su banko išduota kortele iš sąskaitos būdavo nuimami nusikalstamu būdu įgyti pinigai.
Baudžiamasis kodeksas už dokumentų klastojimą, sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą nustato baudžiamąją atsakomybę ir laisvės atėmimą nuo trejų iki aštuonerių metų.