Policijos departamente Vilniuje trečiadienį vyko nusikaltimus tiriančių
pareigūnų, medikų, saugumo ir kitų institucijų atstovų pasitarimas dėl
psichofiziologinio tyrimo, kitaip dar vadinamo tyrimo poligrafu (melo
detektoriumi), taikymo.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis sakė, jog
nusikaltimai tampa įvairesni ir išradingesni, nes nusikaltėliai technines
priemones ir prietaisus, mokslo išradimus ir pasiekimų naudoja savo kėslams
įvykdyti.
Visa tai verčia teisėsaugos institucijos tobulinti ir naudoti
šiuolaikines technines priemones ikiteisminių ir operatyvinių tyrimų metu.
Viena iš tokių galimybių yra psichofiziologinio tyrimo, arba tyrimo
poligrafu, taikymas.
Pasaulyje poligrafas naudojamas pradedant personalo atranka ir baigiant
tyrimais dėl tarnybinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų išaiškinimo.
Nors 2000 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos poligrafo
naudojimo įstatymas, Lietuvoje tyrimas poligrafu nėra dažnai naudojamas,
nesinaudojama šio tyrimo galimybėmis, nes iki šiol abejojama tyrimo
poligrafu patikimumu, turima mažai informacijos apie patį tyrimo būdą,
manoma, kad tokie tyrimai gali pažeisti žmogaus konstitucines teises ir
laisves.
Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas reglamentuoja
psichofiziologinio tyrimo taikymą, subjektus ir atvejus, kuomet galima
taikyti šį tyrimą, numato subjektų ir tiriamųjų teises, tačiau praktinėje
veikloje taikant poligrafą iškyla daug neaiškumų.
Todėl pasitarimo metu buvo keliami klausimai dėl poligrafo naudojimo
įstatymo normų prieštaringumo, dėl būtinybės gauti leidimus bei licencijas
naudoti poligrafą. Konstruktyvių diskusijų metu bandyta aiškintis ir
poligrafo naudojimo įstatymo bei Baudžiamojo proceso kodekso santykio
problema: kuris iš šių teisės aktų konkretiems tyrimams turi aukštesnę
galią.
Savo darbe naudoti poligrafą norintys tyrėjai susiduriama su problemomis
- kaip įsigyti poligrafą, parengti specialistus, tobulinti jų
kvalifikaciją.
Pareigūnai pastebi, kad stinga bendradarbiavimo tarp šį tyrimą taikančių
institucijų.
Pasak Policijos departamento, pasitarimo dalyviai sutiko, kad egzistuoja
daug neišspręstų problemų ir iškyla klausimų dėl poligrafo reikalingumo ir
naudojimo galimybių.
Nutarta sukurti darbo grupę, kurioje dirbtų valstybės, mokslo ir kitų
institucijų atstovai, ir kuri teiktų siūlymus, kaip veiksmingai tobulinti
teisinę bazę, susijusią su poligrafo panaudojimu.
Su kitomis institucijomis bus ieškoma galimybių atlikti poligrafų
metrologinių parametrų patikras, kad šie turėtų galiojančią patikrą
patvirtinančius dokumentus.
Pasitarime dalyvavo Policijos departamento, Teisingumo ministerijos,
Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Vadovybės apsaugos
departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos,
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinės teismo
psichiatrijos tarnybos, Kalėjimo departamento,
Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos Kriminalistinių
tyrimų centro, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetų, Teisės instituto ir
kitų valstybės institucijų atstovai.
Lietuvoje psichofiziologiniai tyrimai buvo pradėti 1992 metais.
Pagal įstatymą, tyrimus poligrafu Lietuvoje gali atlikti Vidaus reikalų
ministerijos įgaliota institucija, Krašto apsaugos sistemoje - Antrasis
operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos,
Valstybės saugumo departamentas, Finansų ministerijos įgaliota institucija
ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Nusikaltimus tiriantys pareigūnai sako, kad pasitelkus naujausius mokslo
pasiekimus, šiuolaikinę techniką, galima gauti kuo išsamesnę informaciją
apie nusikaltimus - ar asmuo prisidėjo prie nusikaltimo, kas buvo
organizatorius, kokia organizuoto nusikalstamumo politika - ryšiai, kėslai,
lūkesčiai.
Žurnale „Policija“ buvo rašoma, kad Lietuvoje psichofiziologiniai tyrimai
dažniausiai naudojami kaip eksperimentiniai, atliekant sunkių ir
rezonansinių nusikaltimų ikiteisminį tyrimą. Tyrimai poligrafu užsakomi, jei
ikiteisminio tyrimo metu nepavyksta surinkti pakankamai įrodymų, ir tyrėjai
patenka į aklavietę.
Pareigūnai pasakoja apie vieną išskirtinį ir įsimintiną atvejį, kai melo
detektoriaus išvada lėmė bylos eigą - į Policijos departamentą pagalbos
kreipėsi vieno rajono policijos pareigūnai. Jie tyrė vyriškio mirties
aplinkybes.
Bylos duomenimis, valtimi plaukė trys vyrai. Vienas netyčia iškrito iš
valties ir paskendo. Žuvusiojo giminaičiai apkaltino kitus du vyrus. Ištyrus
įtariamuosius poligrafu, paaiškėjo, kad jie nekalti dėl trečiojo žūties ir
byla buvo nutraukta.
Poligrafas - prietaisas, fiksuojantis kvėpavimo, kraujotakos, kitus
fiziologinius pokyčius, atsirandančius asmens organizme tyrimo poligrafu
metu, kuriais grindžiamas šiuo prietaisu tiriamo asmens teiginių teisingumo
vertinimas.
Dar senovėje buvo pastebėta, kad meluojant keičiasi žmogaus net jo išorė,
bet ir vidinė organizmo būsena. Prieš 4 tūkst. metų teismo procesuose
Kinijoje dalyvaudavo gydytojas. Jis klausydavo, kaip plaka kaltinamojo
širdis, kaip keičiasi jos ritmas. Pagal šiuos pokyčius buvo sprendžiama, ar
kaltinamasis sako tiesą.
Užsienio teoretikai sako, kad meluoja kiekvienas žmogus ir kiekvienas iš
mūsų kasdien pateikia nuo 30 iki 70 proc. melagingos informacijos.