Šiemet ugnyje jau žuvo 4 vaikai, pernai sausį mažamečų žūčių ugnyje buvo
dvigubai mažiau.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, tiek daug per
vieną mėnesį žuvusių žmonių pernai nebuvo. Užpernai sausio mėnesį kilę
gaisrai pasiglemžė net 50 gyventojų gyvybes.
Per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje kilo 908 gaisrai. Palyginti su
praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 13 proc.
Šalyje kilo 3 gaisrai, kuriuose iš karto žuvo po 2 gyventojus ir 1
gaisras, pasiglemžęs net 4 žmonių gyvybes.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia visuomenės
dėmesį į augantį žūstančiųjų gaisruose skaičių bei tokių nelaimių priežastis
ir prašo gyventojų atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, nepalikti be
priežiūros mažamečių vaikų.
Miestuose šiemet žuvo 19 žmonių, o kaimo vietovėse - 23. 9 žmonių žūties
priežastimi buvo neatsargus elgesys su ugnimi (numestas neužgesintas
degtukas, palikta be priežiūros deganti žvakė, neužgesintas laužas ir pan.),
7 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 4 - dėl krosnių, židinių bei
dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.
Dar 20 gaisrų, kuriuose žuvo gyventojai, priežastys tikslinamos.
Analizuojant šių gaisrų aprašymus bei aplinkybes galime spėti, kad ir jie
tikriausiai kilo dėl neatsargaus rūkymo ir elgesio su ugnimi, dažniausiai
apsvaigus nuo alkoholio.
Sausio mėnesį daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose -
307, t.y. beveik 34 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 33 žmonės, tarp jų ir
visi 4 vaikai. Palyginti su praėjusiais metais, gaisrų čia padaugėjo 13
proc.
Ugniagesiai sako, kad didelį nerimą jiems kelia gaisrai daugiabučiuose
gyvenamuose namuose, kuriuose gali žūti ypač daug žmonių. Šį nuogastavimą
dar kartą patvirtino Vokietijoje, Liudvigshafeno mieste 4 aukštų pastate
kilęs gaisras, kurio metu žuvo mažiausiai 9 žmonės, tarp jų 5 vaikai ir
nėščia moteris, o dar 60 gyventojų patyrė traumas.
Panašus gaisras pernai kovo 11-osios rytą kilo Vilniuje, Žirmūnų gatvės 9
aukštų gyvenamajame name, kurio metu žuvo 6 žmonės, o 23 gyventojai buvo
traumuoti.
Šiemet sausio 31 dieną tame pačiame Žirmūnų rajone užsiliepsnojo Minties
gatvėje esančio daugiabučio 6 aukšte esantis butas.
Per gaisrą išdegė kambarys, apdegė koridorius ir virtuvė, 7 aukšto buto
balkonas, o ugniagesiai iš dūmuose paskendusių patalpų evakavo 3 namo
gyventojus.
Šis gaisras kilo dieną, buvo laiku pastebėtas, todėl ir tragiškų pasekmių
pavyko išvengti.
Kaip rodo statistika, daugiausia žmonių žūsta vakare ir nakties metu (nuo
20 iki 6 val.), nors daugiausia jų kyla tarp 16 - 22 valandos. Taip yra dėl
to, kad vakare, dažniausiai dėl neatsargaus rūkymo įsiplieskę gaisrai,
pastebimi pavėluotai, jiems jau įsiplėtus.
Tokių žmonių žūčių čia būtų žymiai mažiau, jeigu gyventojai butuose būtų
įsirengę autonominius dūmų detektorius. Tai viena efektyviausių žmonių
informavimo apie gaisrą priemonių, garsiniu signalu įspėjanti gyventojus
apie gaisro pavojų.
Iki vasario mėnesio miestuose užgesinta 615 gaisrų, o kaimo vietovėse -
293. Ugnis sunaikino 48 pastatus, 25 transporto priemones, 159 tonas pašarų,
1 tūkst. 457 kvadratinius metrus gyvenamojo ploto ir 1 tūkst. 755
kvadratiniai metrai šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (31
proc.), netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių naudojimas (13 proc.),
netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių
pažeidimai (11 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Per sausio mėnesį
įregistruoti 22 padegimai (2,4 proc.), o 249 gaisrų ( 27 proc.) priežastys
dar tiriamos.